Didžiausią intensyvumą telefoniniai sukčiai buvo pasiekę praėjusių metų vasaros pabaigoje ir rudenį, kai per mėnesį būdavo užfiksuojama virš 100 sukčiavimo atvejų. Įprastas sukčių naudojamas apgaulės ir manipuliavimo būdas – prisistatant realiais teisėsaugos pareigūnais, valdžios institucijų ir bankų darbuotojais išvilioti gyventojų elektroninės bankininkystės duomenis ir taip pasisavinti jų pinigines lėšas, nutraukti indėlių sutartis, sudaryti greitųjų kreditų sutartis.
„Pastaraisiais metais buvo dedama nemažai pastangų siekiant pažaboti telefoninį sukčiavimą. Aktyvių žingsnių ėmėsi teisėsauga, bankai stengėsi informuoti klientus apie asmeninių duomenų apsaugos svarbą, taip pat didėjo pačių gyventojų sąmoningumas. Tai davė rezultatų, tačiau problema visgi išlieka, todėl norime pabrėžti esminį dalyką – geriausia apsauga yra pačių gyventojų atsakingas elgesys su asmeniniais duomenimis“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Pasak M. Montvilo, net ir atskleidus asmeninio prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ir slaptažodžių kodų kortelės duomenis dar įmanoma užbėgti sukčiams už akių. Gyventojams, suskubusiems nedelsiant apie tai informuoti banką, dažnai pavyksta išsaugoti sąskaitoje turimas lėšas. Pavyzdžiui, šių metų gegužę daugiau nei trečdalis visų lėšų, kurias sukčiai siekė pasisavinti, buvo apsaugotos dėl gyventojų ir banko darbuotojų operatyvių veiksmų.
Sukčiai bandys „išnaudoti“ euro įvedimą
„Swedbank“ saugos ekspertai įspėja, jog šalies gyventojams pradėjus aktyviau ruoštis euro valiutos įvedimui, tuo sieks pasinaudoti ir sukčiai. Šiuo metu šio tipo sukčiavimo fiksuojami tik pavieniai atvejai, bet gyventojai turi būti budrūs ir nesusivilioti netikrų „kurjerių“ siūlomomis paslaugomis – pakeisti litus į eurus palankesniu kursu ar pasirūpinti sąskaitose laikomų lėšų konvertavimu į eurus.
„Nei bankų, nei kitų institucijų atstovai po namus nevaikšto ir geresniu kursu pakeisti litus ar juos suregistruoti, nurašant banknoto serijos numerį, niekada nesiūlo. Jei sulaukėte tokio pasiūlymo, galite būti visiškai tikri – jūs bendraujate su apsimetėliu“, – įspėja Mindaugas Montvilas.
Kaip ir telefoninio sukčiavimo atveju, netikri „kurjeriai“ išnaudoja netikėtumo faktorių, pasitelkia psichologinį įtaigumą, naudoja realių institucijų pavadinimus. Tokiu atveju paprasčiausias apsaugos būdai – nutraukti pokalbį, neįsileisti svetimų asmenų į namus, jokiu būdu nerodyti grynųjų pinigų ir neatskleisti asmeninių elektroninės bankininkystės duomenų. Apie bet kokį bandymą sukčiauti būtina pranešti policijai.
Daugiau apie sukčiavimo grėsmes ir kaip apsisaugoti nuo jų: http://www.swedbank.lt/infografikas
