Lietuvos gyventojai, rinkdamiesi II pakopos pensijų fondus, dažnai elgiasi pernelyg konservatyviai ir ne visada atsižvelgia į patarimus, kokios rizikos pensijų fondą rinktis, pastebi „Swedbank“ analitikai.
„Nors lietuviai renkasi gana rizikingas strategijas investuodami į įvairius finansinius instrumentus – dominuoja didesnę dalį į akcijas investuojantys fondai, besivystančios rinkos – kalbai pasisukus apie pensijas, mūsų klientai tampa konservatyvūs, o kartais net pernelyg atsargūs“, – sako „Swedbank investicijų valdymas“, UAB direktorius Aurimas Maždžerius.
Pasak „Swedbank“ specialistų, vidutiniam banko pensijų fondų dalyviui šiuo metu yra 37 metai, tai dažniau moteris (52 proc.) nei vyras (48 proc.), jo vidutinis atlyginimas šių metų birželį sudarė 2058 litus. Vidutinė „Swedbank“ pensijų fonde vieno asmens šiandien sukaupta suma – 2930 litų.
„Atsižvelgiant į vidutinį II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių amžių, populiariausi turėtų būti didesnę dalį lėšų į akcijas investuojantys fondas „Pensija 4“. Tuo tarpu šiandien dominuoja „Pensija 3“ ir „Pensija 2“ fondai, į kuriuos investavo atitinkamai 40 ir 33 proc. visų „Swedbank“ pensijų fondų dalyvių. Į „Pensiją 4“ investavo 19 proc., į „Pensija 1“- 8 proc. Tai rodo, kad lietuviai į pensijų fondus investuoja net perdėm konservatyviai“, – sako A. Maždžierius.
A. Maždžierius atkreipia dėmesį, kad klientui renkantis pensijų fondą pagrindinis kriterijus turėtų būti kliento amžius: kaupiant pensiją svarbu iš pradžių pasirinkti pensijų fondą su didesne akcijų dalimi (iki 70 proc.), o laikui bėgant pereiti į konservatyvesnį fondą. Jei iki pensijos liko daug laiko, reiktų rinktis didesnės akcijų dalies fondą, nes tai padeda tikėtis didesnės grąžos. Artėjant pensijos amžiui, pensijų kaupimo sistemos dalyviui rekomenduojama mažinti akcijų dalį savo pensijų fonde, pereinant į mažesnės rizikos (arba „mažesnės akcijų dalies“) pensijų fondą. Visgi duomenys rodo, kad šiuo metu, nepaisant specialistų rekomendacijų fondą „Pensija 2“ rinktis 51-60 metų klientams, vidutinis šio fondo dalyvio amžius šiandien yra 43 metai. Panaši situacija ir fonde „Pensija 3“, kuris rekomenduotinas 41-55 amžiaus klientams, o jo dalyvio vidutinis amžius – 34 metai.
„Iš vienos pusės toks pasirinkimas, aišku, sumažina riziką, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pernelyg konservatyvūs II pakopos pensijų sistemos dalyvių sprendimai sumažina jų galimybes sukaupti daugiau, sulaukus pensinio amžiaus“, – sako A. Maždžierius.
Pirmasis 2009 metų pusmetis buvo sėkmingas „Swedbank“ pensijų fondų klientams. Keturių „Swedbank“ valdomų pensijų fondų investicijų prieaugis per šešis šių metų mėnesius sudarė 68,8 mln. litų, o atskirų fondų grąža per tą laikotarpį siekė nuo 4,58 iki 8,93 proc.
„Žinoma, dar prireiks laiko praėjusių metų nuostoliams kompensuoti, bet mūsų sprendimas investuojant nenutolti nuo pasirinktos ilgalaikės kiekvieno fondo strategijos pasiteisina“, – sako bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius.
Konservatyviausio, į obligacijas ir kitus mažo rizikingumo vertybinius popierius investuojančio „Swedbank“ pensijų fondo „Pensija 1“ vieneto vertė pakilo 4,58 proc., „Pensija 2“ – 5,48 proc., „Pensija 3“ – 6,9 proc., o daugiau nei pusę aktyvų į akcijas investuojančio fondo „Pensija 4“ – 8,93 proc.
Iš viso „Swedbank“ pensijų fonduose lėšas ateičiai 2009 metų birželio 30 d. kaupė beveik 428 tūkst. Lietuvos gyventojų, o jų sukaupta suma viršijo 1,12 mlrd. litų. Iš viso antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje Lietuvoje dalyvauja 996,8 tūkst. žmonių, o pensijų fonduose sukauptos lėšos viršija 2,7 mlrd. litų.
