Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6 proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc. nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc. punktais.
„Per vienerius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, norinčių įsigyti nuosavą būstą, tačiau didžioji jų dalis nesikreipia į šios srities profesionalus – 62 proc. gyventojų pirkdami naujus namus priima sprendimą nesikonsultavę su specialistais. O iš jų net kas trečias arba 34 proc. sprendimą dėl konkretaus būsto įsigijimo visiškai savarankiškai, netgi nepasitarę su šeima ar artimaisiais“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Apklausiant gyventojus paaiškėjo, kad tik 19 proc. būstą pirkusių Lietuvos gyventojų prieš savo sprendimą konsultavosi su banko specialistais, kiek mažiau (16 proc.) tarėsi su nekilnojamojo turto vertintoju, visai maža dalis (7 proc.) – su statybų specialistu ar nekilnojamojo turto pardavėju.
„Swedbank“ duomenimis, šiemet apie 62 proc. būstą besinuomojančių ir nuosavą ketinančių pirkti gyventojų ketina įsigyti butą ar namą pasiėmę banko paskolą. Ketvirtadalis (23 proc.) žmonių ketina naujus namus įsigyti pasinaudoję savo lėšomis, o 7 procentai – pasiskolinę pinigų iš artimųjų.
Anot J. Gumuliauskienės, būsto kaina išlieka svarbiausiu veiksniu renkantis būstą. Pernai būsto kainą kaip svarbiausią pasirinkimo kriterijų nurodė 31 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet dar daugiau – 36 proc. apklaustųjų. „Atmetus svarbiausiu nurodomą kainos kriterijų, planuodami įsigyti būstą gyventojai taip pat ketina kreipti dėmesį į būsto statybos metus ir gyvenamojo būsto išlaikymo kainą. Būsto gyvenimo kokybės kriterijai – rajonas, atstumas nuo centro, socialinė aplinka – išlieka gyventojų prioritetų sąrašo pabaigoje“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.
Baltijos šalyse nuosavą būstą turi turėti kiekvienas
Lyginant „Swedbank“ būsto įsigijimo tendencijų duomenis Baltijos šalyse, matyti, kad regiono gyventojai ypatingai vertina nuosavą būstą. Lietuvoje 4 gyventojai iš 5 arba apie 80 proc. mano, kad kiekvienas turi turėti nuosavą būstą, Latvijoje jų bendraminčiai sudaro neįtikėtinai didelę dalį – 94 proc. gyventojų, Estijoje prioritetą nuosavam būstui teikia 74 proc. gyventojų.
Pasak J. Gumuliauskienės, tyrimas atskleidė, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų būstą vertina kaip investiciją į ateitį, taip pat mano kone 80 proc. Estijos bei 90 proc. Latvijos apklaustųjų. Be to, apklausos rezultatai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra prieraišūs ir jiems būtų emociškai sunku atsisveikinti su savo būstu prireikus jį parduoti. Tokią nuomonę išsakė atitinkamai 72 proc. lietuvių, 90 proc. latvių ir 79 proc. estų.
Prieš įsigydami būstą lietuviai pirmiausia taupo, latviai ir estai – ieško svajonių namų Nepaisant panašaus požiūrio į nuosavą būstą, Baltijos šalių gyventojų elgesys ir veiksmai prieš įsigijant namus, skiriasi. Pasyviausi yra lietuviai, planuodami įsigyti būstą jie – 77 proc. – delsia imtis kokių nors konkrečių veiksmų. Latvijoje ir Estijoje tokių gyventojų yra apie 50 proc.
Didesnioji dalis Estijos (32 proc.) ir Latvijos (22 proc.) gyventojų pirmiausia pradeda ieškoti tinkamų nekilnojamo turto pasiūlymų, juos lygina su kitais esančiais rinkoje. Norimo būsto paiešką kaip pirmą žingsnį renkasi tik 4 proc. būstą planuojančių įsigyti lietuvių. Lietuvių pagrindinis žingsnis nusprendus pirkti būstą – pradėti taupyti pradiniam įnašui.
Lietuviams rūpi nauja statyba
„Palyginus su Lietuvos ir Latvijos gyventojais, Estijoje žmonės neretai linkę pirkti mažus butus, kurių plotas neviršija 35 kvadratinių metrų, bei mažesnio nei 150 kvadratinių metrų ploto nuosavus namus. Latvijos ir Lietuvos nekilnojomajojo turto pirkėjai dažniau renkasi ir butus, ir nuosavus namus, kurie yra didesnio ploto“, – tęsia J. Gumuliauskienė.
Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria tuo, kad dažniausiai ieško naujos statybos būstų. 2012-2013 m. statybos butai sudaro 18 proc. lietuvių su banko paskola pirktų butų, o Latvijoje ir Estijoje tokie butai sudaro atitinkamai 5 ir 9 proc. įsigytų gavus banko finansavimą. Naujos statybos namų dalis Lietuvoje dar yra didesnė ir siekia 36 proc., kai Latvijoje 2012-2013 m. statyti namai sudaro 15 proc. įsigijimų, o Estijoje – 14 proc.
