Šiandien investuojantieji akcijų rinkose galėtų jaustis it sūpuodamiesi hamake Bahamuose. Akcijų augimas tęsiasi penkerius metus. JAV rinkų svyravimus matuojantis VIX indeksas – labai žemas, ir tai rodo stabilų augimą. Išsivysčiusių šalių ekonomikos po truputį atsigauna, infliacija išlieka maža, didžiųjų šalių centriniai bankai vis dar linkę palaikyti skatinančią pinigų politiką ir net svarsto apie naujas ekonomikos augimo skatinimo priemones. Stabili makroekonominė aplinka, teigiami įmonių rezultatai bei mažos palūkanų normos, atrodo, tik ir kviečia net pačius atsargiausius investuotojus pirkti, pirkti, pirkti.
Tačiau ne veltui sugebame mokytis iš praeities. O ji rodo, kad vidutinė pirkėjų – „bulių“ – rinkos, pasižyminčios esamu arba prognozuojamu augimu, trukmė nesiekia ketverių metų. Finansų rinkų apžvalgininkai vis dažniau pabrėžia, kad akcijos brangsta jau penkerius metus, tad ir laikas, kai jų rinkos pakeis kryptį, su kiekviena diena artėja.
Neracionalūs faktoriai lemia sprendimus
Todėl iškyla natūralus klausimas – kokį sprendimą priimti investuojantiems ar ketinantiems investuoti į akcijų rinkas? Atsakymo galime ieškoti ne tik BVP augimo tempuose ar santykiniuose rodikliuose, bet ir investuotojų psichologijoje, kuri gali reikšmingai paveikti sprendimų priėmimą.
Priimdamas investicinį sprendimą žmogus remiasi ne tik savo mąstymu, bet ir atmintimi bei emocijomis. Jas kontroliuoti investuotojams yra nepalyginamai sunkiau nei pagerinti patį mąstymo ir sprendimų priėmimo procesą. Todėl prieš priimant kiekvieną investicinį sprendimą svarbu suprasti investuojančiojo elgesio motyvus ir iš to galinčius kilti pavojus. Prieš apsispręsdamas dėl investicijos, kiekvienas ketinantis investuoti turėtų sau užduoti tris paprastus klausimus.
Ar įsiklausote į nepatinkančias žinias?
Investuotojai, kaip ir visi kiti žmonės, gana dažnai linkę atsižvelgti tik į tas žinias ir informaciją, kuri patvirtina jų pačių požiūrį ir įsitikinimus. Tokiu atveju jie tiesiog ignoruoja ar net nepastebi jų investicinei idėjai prieštaraujančių naujienų. Todėl kiekvienas investuotojas turėtų savęs paklausti, ar įdeda pakankamai pastangų surasti ir įvertinti duomenis, kurie prieštarautų norimam sprendimui.
Jis galėtų dar kartą peržiūrėti teigiamus ir neigiamus argumentus dėl laukiamo pasaulio ekonomikos ir įmonių rezultatų augimo įskaičiavimo į dabartines akcijų kainas. Taip pat, pavyzdžiui, įvertinti besitęsiančios geopolitinės įtampos rytų Ukrainoje įtaką rinkų krypčiai. Šios žinios suteiks daugiau tvirtumo investuotojo požiūriui ir padės stabilesnį pagrindą tolimesnei jo investavimo strategijai.
Ar dabartis neiškreipia jūsų praeities įvykių vertinimo?
Kita investuotojų pagunda – žvelgti į praeities įvykius, lyg juos būtų buvę galima nuspėti. Mūsų atmintis juk nėra tobula, jos spragas dažnai užpildome informacija, kuria patys esame linkę tikėti. Pavyzdžiui, naftos kainos kritimas nuo 2008 m. viduryje pasiektų 140 iki beveik 40 JAV dolerių už barelį 2009 m. pradžioje dabar gali atrodyti buvęs puikus laikas investicijoms į šią žaliavą, nes pastaruoju metu WTI (West Texas Intermediate) naftos kaina jau svyruoja apie 100 JAV dolerių už barelį.
Tačiau atėjus naujiesiems 2009-iesiems prasti įmonių rezultatai, valstybių įsiskolinimo augimas bei didelės bankams gelbėti skirtos sumos bylojo ne apie būsimą ekonomikos augimą, o apie labai miglotas ūkio atsigavimo perspektyvas. Didelės naftos atsargos taip pat nebuvo palankios lūkesčiams dėl spartaus šios žaliavos kainos didėjimo.
Taigi investuojantiems labai svarbu įsitikinti, ar praėjusių įvykių baigtis, kuri šiandien mums atrodo tokia aiški, neskatina pernelyg didelio užtikrintumo perkant ar parduodant vertybinius popierius.
Ar jūsų nekamuoja gailestis dėl prarastų galimybių?
Dar viena investuotojams gerai pažįstama emocija – gailestis dėl praleisto akcijų rinkų augimo. Bendras pasaulio indeksas „MSCI All Country World“ 2012 m. augo 12 proc., o pernai – 19 procentų. Šiais metais – nepaisant jaučiamos geopolitinės įtampos Rytų Ukrainoje – minėtas indeksas paaugo 2.4 procento. Taigi į saugesnes investavimo priemones kuriam laikui pasitraukusiems investuotojams tenka skaičiuoti praleistos galimybės kainą.
Tai sukelia psichologinį diskomfortą, tačiau tokį sprendimą priėmusiems investuotojams neigiamos emocijos neturėtų užgožti investavimo disciplinos ir ilgalaikės strategijos laikymosi.
Galbūt šie pavyzdžiai tiesiai neatsako į klausimą, kuriuo keliu finansų rinkos pasuks artimiausiu metu ar kokios strategijos reikėtų laikytis, tačiau jie primena svarbią pamoką. Investuojantiems svarbu nuolat koncentruotis ne vien tik į ekonominių rodiklių analizę, bet ir į psichologinius investavimo aspektus. Juk savo galimo neracionalaus elgesio identifikavimas yra labai didelis žingsnis į priekį siekiant išvengti informacijos suvokimo klaidų ar pasiduoti emocijoms priimant investicinius sprendimus.
