- Ar lyja?
- Nežinau. Aš ne metereologas...

Robertas Ramanauskas
20 val. ·
Esu senas istorijos mokytojas. Ir kadangi esu senas, tai mano gyvenimiškoji patirtis leidžia atpažinti dalykų pasikartojimus. O kartojasi jie, nes ir vėl siekiama dar sykį prievarta pakeisti NATŪRALIĄ ŽMOGAUS PRIGIMTĮ. Toks eksperimentas jau buvo. Jis nepavyko, bet kaina jo buvo tokia, kad dar iki šiol ne viskas sumokėta... vis dar mokam, prisiimdami dar vieną įsiskolinimą ateičiai.
Kaip senas mokytojas, puikiai suprantu, kad išsilavinimas yra visa tai, kas lieka žmogaus prote ir sieloje po to, kai jis baigė mokyklą. Visas dabartinis ugdymo turinio atnaujinimo vajus, į kurį įeina ir Gyvenimo įgūdžių programa su visuomenėje ažiotažą sukėlusiu lytiškumo švietimo turiniu, orientuota į kompetencijų ugdymą, t.y. į tai, kas lieka po mokymosi, ko išmokstama. O išmokstama (geriau ar prasčiau) to, ko buvo mokoma. Rengiant atnaujintą ugdymo turinį, vienas ŠMSM specialistas pasakė pastabą, kad Pilietiškumo pagrindų programoje PATRIOTIZMO sąvoka yra perteklinė, o švietimo ministras nežino, kiek yra lyčių, nes, mat, jis ne ekspertas. Įdomu, ar jis vedęs ir turi vaikų!?
Abu pavyzdžiai tarsi atkeliavę iš absurdo teatro. Bet kultūrinė paradigma, deja, kita. Absurdo teatras siekė atmerkti žiūrovo akis, dabartinis absurdas jas siekia užmerkti, nes nusikaltimai vykdomi taip, kad juos matytų kuo mažiau žmonių ir būtų kuo mažiau būtų liudininkų...
Pradėjau mokytojauti tuo metu, kai vyko lūžis, buvo atsisakoma nutylėtos ir iškraipytos sovietinės istorijos mokymo, ir imta mokyti tikrosios. Džiaugiausi tuo, nes neliko prievolės MELUOTI. Dabar vėl akivaizdžius dalykus siekiama neigti. Raginama meluoti, nepaisant jokios PEDAGOGINĖS ETIKOS, vien todėl, kad privalus besąlygiškai vykdyti sprendimus priimančiųjų valią, be asmeninio apsisprendimo. Ar tai normali situacija!? Ar kolegos mokytojai pasiryžę meluoti? Melas kyla iš dorovės stokos. Iš dorovės stokos kyla ir ankstyvas neplanuotas nėštumas, ir sanguliavimo įvairovės prilyginimas laisvei, o baigiasi viskas tuo, ką istorija ne sykį fiksavo, kad po viso to seka žmogaus sąmonės ir kūno užvaldymas pagal primestą algoritmą, nes žmogų be moralės lengva valdyti. O toks užvaldymas bet kada gali baigtis masinėmis žudynėmis sardinių metodu. Sakysite, kad vaizdas, kurį pateikiu yra apokaliptinis. Gal šiandien dar ne. Bet nežinia, kas nutiks poryt. Leistinumo ribų nustūmimas suponuoja jų nepaisymą. Tikrovės neigimas veda į jos griovimą, vienų sąmoningai siekiamą, kitų-nesąmoningai vykdomą.

SODOMA IR GOMORA? NE !!!!!
Pieš keletą metų lietuvaičiai viename projekte nubalsavo, kad svarbiausia idėja Lietuvai yra „Mokytojas – prestižinė profesija“. Nežinau, ar šią profesiją jau galima vadinti prestižine ar dar ne, bet čia ne apie tai.
Šiandien tiesiog noriu parašyti keletą citatų būsimam Lietuvos istorijos vadovėliui. Štai jos:
„Ėjo 2023-ieji metai nuo Kristaus gimimo.... Prestižinės profesijos atstovė žilaplaukė mokytoja, ką tik grįžusi iš sekmadieninių mišių, kuriose atgailavo už savo kudlotas mintis ir atgailaudama kalbėjo dešimt sveikamarijų, atėjusi į klasę ir, nuleidusi akis, paklausė:
„Vaikai, ar jau išmokote pasidaryti barjerinę plėvelę oraliniam seksui?“
„O taip, išmokome“, - choru sušuko vaikai, dėkodami pažangiai mąstančiam technologijų mokytojui, kuris, užuot mokinęs juos gaminti inkilėlius, susiprotėjo pasidalinti barjerinių plėvelių gamybos paslaptimis.
Pamokai pasibaigus, žilaplaukė mokytoja, o tuo pačiu ir prestižinės profesijos atstovė, kuri, atgailaudama už savo kudlotas mintis, ką tik kalbėjo dešimt sveikamarijų, susigūžusi nusliūkino į mokytojų poilsio kambarį tam, kad išgerti raminančios valerijonų šaknų arbatos. Iš poilsio kambaryje kabančio teliko ekrano sklido ramus ŠMS ministro balsas, kuris tikino, kad ministras nežino, kiek yra lyčių, nes jis ne ekspertas.
Žilaplaukė prestižinės profesijos atstovė susigūžė dar labiau ir tyliai, vos girdimu balseliu uždainavo kažkur girdėtą dainelę „o mama, pagimdyk mane atgal...“
Ši istorija tikrai turės tęsinį. O ta proga tik noriu priminti, kad tėvai pasirašinėja Peticiją, reikalaujančią atšaukti tą mokyklose diegiamą „sodomą ir gomorą“.

#pienas
Atvažiavo anūkas iš sostinės pasisvečiuoti pas senelę į Kušplaukių kaimo gilumą. Atsivežė tokią putliais viršeliais gašliais paveiksliukais iliustruotą knygą keistu pavadinimu „Gyvenimo įgūdžiai“ ir ją pasislėpęs, kad senelė nematytų, skaitydavo. Panižo senelei anūko mokslai ir neištvėrusi paslapčia pavartė tą paslaptingą knygą. Lyg žaibas trenkė į nuo išgyvenimų sustabarėjusią josios odą. Nesužinojo ji Niutono dėsnio ar Pitagoro teoremos – toje „Gyvenimo įgūdžių“ knygoje buvo parašyta, kad jos penėtas bulius panorėjęs gali ir karve tapti. „Ak tu, veltėdi pašlemėke", sušuko senelė, čiupo patį didžiausią kibirą ir – į tvartą buliaus melžti. Štai taip Kušplaukių kaime įvyko progreso proveržis.