„Šalia beveik 40 tūkstančių abiturientų, laikiusių egzaminus, valstybė egzaminą taip pat išlaikė. Nebuvo nei vieno skandalo, susijusio su egzaminų užduočių nutekėjimu, o tai svarbi žinia ir šių metų, ir ateinančių metų abiturientams“, – penktadienio rytą spaudos konferencijoje džiugiai sakė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jaunimas ateitį sieja su aukštuoju mokslu
Pasibaigus brandos egzaminų sesijai Švietimo ir mokslo ministerija apibendrino gautus rezultatus. Egzaminus šiemet laikė maždaug 50 tūkst. kandidatų, iš kurių – 40 tūkst. abiturientai. „Valstybinius egzaminus šiemet rinkosi pusantro karto daugiau abiturientų nei pernai. Daugeliu atveju buvo netgi atsisakoma mokyklinių egzaminų ir pasirenkami valstybiniai. Tai rodo, kad jaunimas savo ateitį sieja su aukštuoju mokslu“, – sakė ministras.
Pasak G. Steponavičiaus, šie metai nėra išskirtiniai ir žvelgiant į skaičių tų, kuriems nepavyko išlaikyti vieno ar kito egzamino. Geriausiai šių metų dvyliktokai laikė valstybinius anglų ir vokiečių kalbų egzaminus. Šių dalykų egzaminų neišlaikė tik mažiau nei vienas procentas. Kiek sunkiau laikyti sekėsi lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) bei biologijos egzaminus. Mokyklinių egzaminų neišlaikymo procentas kur kas mažesnis nei praėjusiais metais.
100-ukus gavo daugiau nei 700 mokinių
Statistiniai duomenys, surinkti apibendrinus pasibaigusią brandos egzaminų sesiją, rodo, kad nepaisydami to, jog užtenka dviejų brandos egzaminų, daugelis rinkosi tris, kurių reikia norint stoti į šalies aukštąsias mokyklas. Be to, atsirado 600 mokinių, kurie pasirinko maksimalų brandos egzaminų skaičių – šešis.
Kalbėdamas apie geriausiai egzaminus laikiusius abiturientus, ministras sakė, jog šimtukus surinko kiek daugiau nei 700 abiturientų. „Džiugu, kad šimtukų yra visuose Lietuvos regionuose“, – šypsojosi ministras.
Buvo keli nusirašinėjantys
Apibendrindamas brandos egzaminų sesijos rezultatus, ministras pasakojo, kad šiemet buvo du pavieniai nusirašinėjimo atvejai bei vienu atveju teko inicijuoti tyrimą, kurio metu buvo nustatytas nusirašinėjimo faktas. „Vis dėlto tai bendro vaizdo nė kiek negadina“, – tikino G. Steponavičius.
Stojimo įkarštis
Dabar – pats stojimo prašymų registravimo internetu įkarštis. Nors liepos 19 dieną, pirmadienį, 15 val. baigsis registracija, jau dabar sistemoje užsiregistravo beveik 40 tūkst. žmonių, o prašymus užpildė 35 tūkst. Šie skaičiai, anot ministro, palyginus su praėjusių metų rezultatais, skiriasi ne itin ženkliai, tačiau aišku, kad šiemet studijuoti nori gausesnis būrys žmonių.
„Mitas, kad šalį masiškai palieka jauni žmonės, neturi pagrindo“, – konstatavo ministras, pridūręs, kad šiemet valstybė finansuos beveik 19 tūkst. abiturientų studijas.
Paklaustas, ar žino, kiek abiturientų planuoja studijas užsienyje, G. Steponavičius tvirtino nežinąs, mat tokios statistikos niekas neranka. Tačiau, anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai gavusieji geriausius balus abiturientai neatėjo pasirašyti dokumentų. „Tačiau jaunimas turi teisę rinktis“, – sakė ministras.
2400 apeliacijų
Išaiškėjus brandos egzaminų rezultatams, atsirado maždaug 2400 abiturientų, kurių netenkino gauti balai ir jie parašė apeliacijas. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovas Saulius Zybartas patvirtino, kad ketvirtadienį baigėsi terminas pateikti apeliacijas dėl paskutinių keturių brandos egzaminų rezultatų.
Daugiausiai šiemet buvo pateikta apeliacijų nesutikus su lietuvių kalbos (gimtosios) egzamino vertinimu. 55 darbai buvo peržiūrėti, 53 iš jų rezultatas po peržiūros pasikeitė moksleivių naudai, 2 – sumažėjo. Apeliacijos buvo teiktos dėl istorijos, matematikos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminų. Po peržiūros moksleivių darbai buvo įvertinti aukštesniais balais.
Paskutiniai atsakymai dėl apeliacijų paaiškės trečiadienio rytą, kai jau bus pasibaigęs bendrasis priėmimas. Tačiau ministras patikino, kad susitarė su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, jog ketinantys studijuoti moksleiviai galės patikslinti savo duomenis sistemoje.
