Užbaigus pastarąjį dešimtmetį vykusią bendrojo lavinimo mokyklų struktūros pertvarką, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Seimui Švietimo įstatymo projektą, kuriame įteisinama nauja mokyklų tinklo struktūra.
Švietimo įstatymo pataisos numato įteisinti progimnaziją, kaip naują mokyklos tipą, įvesti mokinio krepšelį ikimokyklinukams, taip pat lankantiesiems neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, ir kt.
Iki 2012 metų Lietuvoje nebeliktų vidurinių mokyklų. Būtų pradinė mokykla, pagrindinė, progimnazija ir gimnazija. Progimnazijoje būtų arba 1-8 klasės arba 5-8 klasės. Pagrindinėje mokykloje – 1-10 arba 5-10 klasės. Progimnazijos tipo įvedimas leistų laipsniškai išspręsti 9–10 klasių „persiklojimą“. Pagrindinių mokyklų tipui priklausytų jaunimo mokyklos, skirtos motyvaciją praradusiems ar iš švietimo sistemos iškritusiems paaugliams, taip pat specialiosios mokyklos, skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ir kitos, kaime esančios mokyklos, kuriose mokiniai galės įgyti pagrindinį išsilavinimą ir toliau mokytis profesinėse mokyklose ar gimnazijose.
„Dabar dalis mokinių, baigę 8 klases pagrindinėje mokykloje, vis tiek išeina į gimnazijas, o likusieji jaučiasi nuskriausti. Kai kam kyla klausimas: ar vaikas apskritai neiškris iš švietimo sistemos keliaudamas iš mokyklos į mokyklą? Lietuvoje mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma iki 16 metų, savivaldybės įpareigotos vesti mokinių apskaitą ir stebėti mokinio judėjimą iš mokyklos į mokyklą. Dabar neretai atsitinka ir taip, kad baigęs dešimt klasių, paauglys toliau niekur nesimoko.
Kai progimnazijoje jis baigs tik 8 klases, privalės tęsti mokymąsi ir toliau. Taip mokinys bus ilgiau „išlaikomas“ švietimo sistemoje. Norvegijoje, pastebėjus, kad paaugliai baigę 9 klases, prapuola iš švietimo sistemos, 1997 metais įvestas privalomas dešimtmetis mokymas, 9 klases vaikai turėjo baigti vienoje mokykloje, o 10 klasę – perėję į kitą. Šalies patirtis patvirtino, kad daugiau mokinių po 10 klasės tęsė mokymąsi“, – sako Alvydas Puodžiukas, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis patarėjas, trejus metus dirbęs darbo grupėje, rengusioje Švietimo įstatymo pataisas.
Nuo 2011 metų planuojama, kad Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) bus privalomas. Dešimtokai laikys lietuvių kalbos, gimtųjų kalbų ir matematikos dalykų patikrinimą.
Švietimo įstatymo projekte numatoma, kad nuo 2011 metų ir nevalstybinių mokyklų ūkio išlaidoms būtų galima skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Kartu Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybių mokykloms, vykdančioms formaliojo profesinio mokymo programas, būtų galima skirti iš valstybės biudžeto ūkio lėšas.
Iki šiol specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais rūpinosi apskričių administracijos. Panaikinus apskritis, joms pavaldžias specialiąsias mokyklas ir mokinių ugdymą numatoma perduoti savivaldybėms. Švietimo įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savivaldybėmis, Vyriausybe užtikrina valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą. Tokioms mokykloms (klasėms) bus skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Be to, įstatymo projekte praplėsta pati specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoka: turinčiais specialiųjų poreikių vadinami ir išskirtinių gabumų vaikai.
Numatoma, kad mokyklose vietoj specialiojo ugdymo komisijų veiks vaiko gerovės komisijos, kurios ne tik vertins vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, bet ir rūpinsis saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu, organizuos ir koordinuos švietimo programų pritaikymą mokiniams, švietimo pagalbos teikimą ir vykdys kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.
Švietimo įstatymo pataisose siūloma ankstinti ikimokyklinio ugdymo pradžią. Tėvai į darželius galės vesti vaikus ne nuo 1 metų, kaip dabar, bet specialiose pritaikytose grupėse kelioms valandoms galės palikti ir kūdikius iki vienerių.
Įstatymo projekte numatyta mokyklose ir toliau mažinti biurokratizmą bei „popierizmą“. Jeigu bus priimtos įstatymo pataisos, savivaldybių taryboms nebereikės kasmet tvirtinti strateginių mokyklų planų. Tvirtinimas užimdavo daug laiko, be to, dažnai tai būdavo tik formalus procesas.
Ministerijos teikiami Švietimo įstatymo projekto svarstymai Seime prasidės gegužės mėn.
