Vilnius įspūdingai perėmė 2009 metų Europos kultūros sostinės vardą. Lietuvos sostinė Naujus metus ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo pradžią pasitiko šviesos ir garsų projektais, kurie į miesto centrą sutraukė nežinia kada tokias matytas minias žmonių.
Praėjusiais metais Europos kultūros sostinių vardu didžiavosi Liverpulis (Didžioji Britanija) ir Stavangeris (Norvegija). Pati Europos kultūros sostinių tradicija prasidėjo dar 1985-aisiais.
Minios plūdo šventinį vakarą į sostinės senamiestį pasitikti ne tik Naujųjų, tačiau ir Lietuvos tūkstantmečio bei Europos kultūros sostinės metų. Kaip savo naujametinėje sveikinimo kalboje sakė prezidentas Valdas Adamkus, Vilnius tikrai vertas šio garbingo titulo. „Savo nepakartojamu veidu ir siela, savo žmonėmis, saugančiais praeitį ir kuriančiais ateitį, savo pavyzdžiu, kuriuo sekė kiti Lietuvos miestai. Ta kūryba vyksta kasdien kiekvieno iš Jūsų širdyje, kiekvieno iš Jūsų mintyse ir išreiškiama kiekvieno iš Jūsų darbais“, - ir Katedros aikštėje susirinkusiems transliuotoje kalboje sakė metų žmogumi išrinktas V. Adamkus.
Vakarą pradėjo moderni E. T. A. Hoffmanno pasakos „Spragtukas ir pelių karalius“ bei klasikinio P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ muzikinė interpretacija (prodiuseris Dainius Gudaitis), parodyta daugiaaukštėje scenoje, kuri buvo sumontuota už stiklinio Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fasado.
Sporto rūmai atgijo: rūmų stogas tapo ekranu, kuris papildė sumontuotą daugiaaukštę sceną.
Projektas „@Hofmann_Spragtukas“, organizatorių teigimu, subūrė per 150 muzikos atlikėjų, šokėjų, aktorių. Muziką miuziklui sukūrė trys jaunosios lietuvių kompozitorių kartos atstovai: Linas Rimša, Marius Matulevičius ir Marius Adomaitis.
Laukdami vokiečių menininko Gerto Hofo šviesos misterijos, prasidėjusios vidurnaktį, lietuviai kas „Tautišką giesmę“ užgiedojo, kas „Ant kalno mūrai...“ žodžius bandė prisiminti ir į dainą sudėti.
G. Hofo projektas truko apie 20 min. Vilnietis Vaidotas (36 m.) lrt.lt pastebėjo, kad projektas buvo per trumpas. „Tiek laukėm, o jis taip greitai baigėsi. Tikėjomės ilgesnio – specialiai dėl to atėjom“, – kalbėjo pašnekovas.
„Nepamenu tokių Naujųjų sutiktuvių. Kasmet stengiuosi [per Naujuosius – lrt.lt] ateiti į Katedros aikštę, bet pirmąkart matau tiek daug žmonių“, – įspūdžiais dalijosi 42 m. Robertas, gyvenantis Vilniuje.
Kol kas sunku pasakyti, kiek žmonių sugužėjo pamatyti projektų į Vilniaus senamiestį. Tačiau bandantiems išvykti iš centro toliau švęsti Naujųjų metų žmonių tikrai pasirodė ne per mažai. Didžiulėje spūstyje, kuri pavirsdavo žmonių upe, ne vienam teko ir nusikeikti, ir pajusti į šonkaulius įremtą alkūnę. Galų gale nusigavusiems iki autobusų ar savų automobilių, žmonėms teko gerą laiko gabalą praleisti ir kamštyje, kuriame dažnas piktinosi, kad organizatoriai, pasirūpinę tik pačiu renginiu, pamiršo visa kita.
Nors buvo panašu, kad autobusuose buvo bandoma sumušti rekordą, kiek daugiausia žmonių gali juose tilpti, daugelis neprarado geros šventinės nuotaikos net ir tada, kai jiems tiesiog nepavykdavo išlipti reikiamoje stotelėje. Sakoma, kad kaip sutiksi Naujus metus, tokie jie ir bus. Jei taip, belieka tikėtis, kad garsiosios Krizės metai Lietuvai bus šviesūs, o lietuviai nepraras optimizmo ir humoro jausmo.
Andrius Ufartas/BFL nuotrauka
Andrius Ufartas/BFL nuotrauka
Andrius Ufartas/BFL nuotrauka
Redas Vilimas/BFL nuotrauka
Redas Vilimas/BFL nuotrauka
Redas Vilimas/BFL nuotrauka
Redas Vilimas/BFL nuotrauka
Šarūnas Mažeika/BFL nuotrauka
Šarūnas Mažeika/BFL nuotrauka
Šarūnas Mažeika/BFL nuotrauka
Tomas Urbelionis/BFL nuotrauka
