„Jeigu įstatymas bus priimtas, esu įsitikinęs, kad jis neveiks. Nevykdysime jo, atrasime būdus. Vienas iš tų būdų bus, kai pieno perdirbėjai registruos įmones Latvijoje ar Lenkijoje. Ir „Rokiškio sūris“ supirkinės (pieną – BNS) tik per ten registruotą įmonę. Nukentės ir Vyriausybė, ir valstybė, ir mums atsiras ženkliai daugiau biurokratizmo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto diskusijoje dėl įstatymo teigė J. Sviderskis.
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas ViIionis pasigedo prekybininkų veiksmų reguliavimo: „Prekybininkai pasiima 39 proc., valstybė – 17 proc., o visa kita – dalinkitės (...) Priedus (už superkamą pieną`– BNS) siūloma iki 20 proc., o kainos visai nereguliuojamos“.
Lobistų kontoros „Vento nuovo“, kuri atstovauja keturioms pieno perdirbimo įmonėms, savininkas Šarūnas Prolenka apgailestavo, kad projektas su rinkos dalyviais nebuvo suderintas: „Vienodo supratimo rinkoje dėl įstatymo būtinumo nėra“.
Pasak Š. Prolenkos, įstatymas neduos norimo pokyčio dar ir dėl „per didelio skaidrumo“.
„Modelis, kuris privers visus pirkėjus atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas, ne tik priemokų logiką ir sritis, už ką jos mokamos, bet ir pasakyti konkrečius procentinius dydžius, reiškia konkurencijos sumažėjimą, tai yra visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“, – tvirtino lobistas.
Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 eurų bauda už kiekvieną dieną.
Šiuo metu pieno gamintojai yra silpnoji visos pieno grandinės dalis – yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, o perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra – pagrindinės penkios pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso pieno Lietuvoje.
