Referatas sulipdytas remiantis „copy-paste“ principu. Google rasta informacija - vienintelis informacijos šaltinis. Patobulintas šedevras atsisiuntus darbą iš Šperos.lt duomenų bazės.
Pažįstama? Tai intelekto reikalaujantis darbas ar jaunų žmonių bukinimas?
„Nematau jokio nusikaltimo naudodamasi Šperos.lt pagalba“
„Esu Vilniaus pedagoginio universiteto trečio kurso studentė. Dirbu nuo antro kurso. Esu labai užsiėmusi. Nuolat neturiu laiko. Studijos, darbas, asmeninis gyvenimas... Kaip viską aprėpti?!
Universitete užduoda daug namų darbų. Tarp jų - įvairiausių referatų, interpretacijų, mokslo tiriamųjų darbų ir kitokios laiko gaišaties.
Nematau jokio nusikaltimo naudodamasi Šperos.lt pagalba. Atsisiunčiu daug darbų man reikalinga tema ir iš jų „sulipdau“ referatą. Kartais parašau ir savo nuomonę. Kas čia blogo? “ – klausė studentė Simona.
Studentė teigė, jog visada už parašytus darbus gauna gerus pažymius. Anot jos, dauguma jos kurso draugų naudojasi Šperos.lt pagalba.
„Internete esanti informacija yra pati naudingiausia ir aktualiausia rašant kokį nors mokslinį darbą. Tiek Šperos.lt, tiek Mokslai.lt ir visi kiti internetiniai puslapiai, kuriuose yra daug referatų, yra puikūs studentų „draugai“. Kartą mane buvo sugavusi dėstytoja už plagijavimą.
„Nukopinau“ beveik visą darbą iš Šperos.lt ir ramia sąžine jai nunešiau. Pagalvojau, kam rašyti iš naujo, jei jau toks darbas yra parašytas! Ir nepasisekė! Dėstytoja liepė pačiai viską perrašyti iš naujo.
Tada vargau visą savaitę. Buvo gera pamoka. Ilgą laiką stengiausi visus referatus rašyti pati. Bet praėjo kiek laiko ir vėl ėmiau sukčiauti“ – drąsiai teigė mergina.
„Nusipirkti bakalauro darbą yra paprasčiau nei jį parašyti“
„Labai džiaugiuosi, jog nusipirkau bakalauro darbą. Tai puikus sprendimas. Būdamas ketvirto kurso studentas įsidarbinau vienoje įmonėje.
Įtemptai dirbau ir neturėjau laiko net pagalvoti apie darbo rašymą. Tad nusprendžiau nusipirkti. Išsirinkau gan populiarią temą darbui, jog būtų lengviau tam žmogui, kuris man rašys bakalauro darbą. Ir iš karto ėmiau ieškoti savo „išgelbėtojo“. Įdėjau skelbimą internete ir po valandos sulaukiau skambučio.
Skambinantysis puikiai suprato mano darbo temą, nes buvo tos srities specialistai. Beliko tik susitarti dėl užmokesčio.“ – šypteli vaikinas.
„Gavau pilnai parašytą darbą pavasario pradžioje. Mačiau, kaip dauguma kursiokų vargsta rašydami tą nelemtą bakalauro darbą. Žinoma, ir man teko pavargti! Juk reikėjo viską perskaityti, įvertinti, ar gerai parašyta, ir pan. Bet visas darbas buvo be jokių priekaištų! Tad man labai pasisekė.
Likus porai savaičių iki bakalauro darbo gynimo, aš jau repetavau savo darbo pristatymą. Tikrai gerai suvokiau, apie ką kalbėsiu, ir tikėjau savo sėkme. Kai atėjo laikas gintis savo darbą, kinkos kiek drebėjo. Bijojau, kad komisija gali suprasti, jog darbo pats nerašiau. Bet rizikavau. Ir šį kartą mano rizika pasiteisino. Gavau 9 balus!
Tai buvo vienas iš geriausių kurso pažymių! Nušluosčiau nosį visoms „zūbryloms“, kurios gavo mažiau nei aš. Mano puikus pavyzdys įrodo, jog nusipirkti bakalauro darbą yra paprasčiau nei jį parašyti. Aš laimėjau dvigubai, nes nesugaišau daug laiko rašydamas baigiamąjį darbą ir palypėjau karjeros laiptais!“ – džiūgavo dabar jau buvęs studentas.
„Įstatymas draudžia vogti svetimas mintis“
„Esu kategoriškai prieš bet kokį nusirašinėjimą. Tokios duomenų bazės kaip Šperos.lt, Mokslai.lt - tinginių, dykaduonių išmyslas! Ką tokie žmonės daro aukštosiose mokyklose? Jiems čia ne vieta! Aš visus rašto darbus rašau pati.
Niekada nieko jokių patarimų neklausiu. Visa tai absurdas. O apie kursinių, bakalauro darbų pirkimą nėra nė kalbos! Juk čia nusikaltimas!
Kaip tu gali baigti aukštąją mokyklą, jei nesugebi parašyti baigiamojo darbo? Kur teisybė?! Geriau gauti penketą, bet būti sąžiningam, nei puikuotis „nusipirktu“ dešimtuku.“ – įsijautusi kalbėjo studentė Laura.
„Kai studentas rašydamas referatą remiasi kitų parašytais referatais, jis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises. Juk įstatymas draudžia vogti svetimas mintis. Toks studentas yra nusikaltėlis, o nusikaltėlius valstybė baudžia. Jei nenubaus valstybė, tai darbdavys tikrai nubaus.
Kam reikia neišmanėlio darbuotojo, kuris nemoka net minčių normaliai suregzti? Tai kategoriškai juodas kryžius karjerai!“ – rėžė mergina.
Nei vienas žmogus nemėgsta, kai jį kažkas kopijuoja. Visi mes norime būti unikalūs ir nepakartojami. Tokie, žinoma, ir esame. Tad galbūt ir derėtų tokiems išlikti rašant įvairius darbus? Juk įgytų žinių ant pečių nenešiosi. O ir sąžinė bus rami.
Austėja Jonaitytė
