Marius Eidukonis
Jonas Paulius II, kuris mirė 2005 m. balandį būdamas 84-erių metų, kartu su Jonu XXIII sekmadienį per iškilmingą ceremoniją Vatikane paskelbti šventaisiais.
Dviguba kanonizacija
Popiežius Pranciškus šimtų tūkstančių piligrimų akivaizdoje per iškilmingą kanonizacijos ceremoniją Šv. Petro aikštėje Joną Paulių II ir Joną XXIII paskelbė šventaisiais. Popiežius Pranciškus gyrė savo pirmtakus ir sakė, kad jiems netrūko drąsos tarnaujant Vatikane. Tai – pirmas kartas istorijoje, kai du popiežiai kanonizuojami vienu metu.
Mišiose dalyvavo ir retai viešumoje pasirodantis popiežius emeritas Benediktas XVI. Kanonizacijos iškilmėse dalyvavo devyniolikos valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, 24 premjerai, oficialios delegacijos iš 54 šalių, šimtai tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio, kurie ceremonijos transliaciją stebėjo didžiuliuose ekranuose, pastatytuose gretimose gatvėse ir kitose miesto vietose.
Šalia altoriaus buvo demonstruojamos kanonizuojamų popiežių relikvijos – Jono Pauliaus II kraujo ampulė ir Jono XXIII odos gabalėlis. Popiežius Pranciškus pareiškė pagarbą dviem naujiems šventiesiems, XX a. kunigams, vyskupams ir popiežiams. „Jie išgyveno tragiškus to amžiaus įvykius, bet tai jų nesužlugdė. Jiems Dievas buvo galingesnis“, – kalbėjo pontifikas.
Konservatyvusis tėvas
Karolio Wojtylos išrinkimas popiežiumi 1978 m. nustebino visą katalikų pasaulį. Nė vienas ekspertas 58-erių Krokuvos vyskupo nelaikė kandidatu į Romos katalikų bažnyčios vadovo postą.
Jo priešiškumas Lenkijos komunistiniam režimui pelnė visuomenės pagarbą. Krokuvos vyskupas, kuris nebuvo tarp Vatikano išrinktųjų, tapo pirmuoju popiežiumi ne iš Italijos per daugiau nei 450 metų. Jonas Paulius II tapo viena iškiliausių asmenybių visame pasaulyje. Pontifikas Bažnyčios žinią skleidė daugiau nei 120 valstybių. Jis garsėjo kaip tarptautinis kovotojas už laisvę bei griežtų pažiūrų konservatorius, kurio pasisakymai apie abortą, kontracepciją ir moterų teises turėjo įtakos milijonams žmonių.
Per beveik 27 popiežiavimo metus Jonas Paulius II daug keliavo, jį dažnai sutikdavo didžiulės minios žmonių. Lenkų tautybės popiežius propagavo taiką, smerkė žmogaus teisių pažeidimus ir šiuolaikinio pasaulio dekadansą. Popiežiavimo pabaigoje jis padarė vieną reikšmingiausių veiksmų – pabandė apvalyti Katalikų bažnyčią atsiprašymu už nuodėmes ir klaidas, padarytas per jos 2 tūkst. metų istoriją.
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, pasimeldęs sinagogoje Romoje. Jis – pirmas popiežius, įžengęs į mečetę islamiškoje šalyje – Damaske, Sirijoje. Ir jis pirmas vadovavo visų didžiųjų pasaulio religijų vadovų susitikimui 1986 m.
Jauniausias XX a. popiežius gimė netoli Krokuvos 1920-aisiais. Jaunystėje jis daug sportavao – žaidė futbolą ir slidinėjo, taip pat buvo didelis teatro gerbėjas, rimtai svarstęs galimybę rinktis aktoriaus kelią. Per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją K.Wojtyla buvo darbininkas. Nuo 1942 m. jis pradėjo studijuoti teologiją ir 1944-aisiais buvo priverstas slapstytis prasidėjus represijoms prieš religinius mokymus. Pasibaigus karui, jis tęsė studijas ir 1946-aisiais buvo įšventintas į dvasininkus. 1964 m. K.Wojtyla tapo miesto arkivyskupu, o po trejų metų – kardinolu.
Gerasis popiežius
Jonas XXIII, dar žinomas kaip „gerasis popiežius“, mirė 1963 m. birželį. 1881 m. lapkritį gimęs Angelas Giuseppė Roncallis buvo 13-asis vaikas ūkininkų šeimoje, gyvenusioje netoli Bergamo Šiaurės Italijoje. A.G.Roncallis, būdamas 11 metų, paliko namus ir išvyko mokytis, kad galėtų tapti dvasininku. Tačiau, net 1958 m. tapęs popiežiumi, jis vengė naudotis savo padėties teikiamais privalumais. Testamente reikšdamas paskutinę valią, popiežius Jonas XXIII rašė: „Gimęs vargšu, tačiau nuolankioje ir gerbiamoje šeimoje, jaučiuosi laimingas, mirdamas vargšu (...). Dėkoju Dievui už šią malonę, kuriai savo jaunystėje prisiekiau ištikimybę (...), kuri sustiprino mano pasiryžimą niekada nei sau, nei draugams nieko neprašyti – padėties, pinigų ar malonės.“
Kai „gerasis popiežius Jonas“, būdamas 77-erių, 1958-ųjų spalio 28-ąją ėmė vadovauti Katalikų bažnyčiai, daugelis manė, kad jis bus laikinas lyderis, tačiau jis buvo ryžtingas ir atviras pažangioms reformoms. O Vatikano stebėtojai dabar jį lygina su panašiai nusiteikusiu dabartiniu popiežiumi Pranciškumi. Po išrinkimo praėjus mažiau nei trims mėnesiams, Jonas XXIII paskelbė apie pasirengimą Vatikano II susirinkimui – pasaulio katalikų vyskupų konsultacijoms, kurios prasidėjo 1962 m. spalį.
Priversdamas sunerimti įtakingą Vatikano konservatorių stovyklą, jis, sakydamas savo garsiąją kalbą Šv. Petro aikštėje susirinkusioms minioms, stengėsi užmegzti ryšį su žmonėmis ir kalbėjo apie savo troškimą panaikinti atotrūkį tarp Bažnyčios ir tikinčiųjų.
Popiežius Jonas nesulaukė Vatikano II susirinkimo pabaigos ir mirė 1963 m. birželio 3 d. nuo komplikacijų, susijusių su skrandžio vėžiu. Jis mirė likus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai parašė garsiąją encikliką „Pacem in Terris“ („Taika Žemėje“).
Vatikano II susirinkimas lėmė dideles reformas Bažnyčioje, tarp jų ir didesnį pasauliečių dalyvavimą liturgijoje ir galimybę aukoti mišias ne lotynų kalba. „Noriu atverti bažnyčios langą, kad pamatytume, kas vyksta lauke, o pasaulis galėtų matyti, kas vyksta viduje“, – rašė Jonas XXIII.
Specialus koncertas
Popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos dieną Lenkijoje, Poznanėje, specialų koncertą surengė ispanų operos žvaigždė Placidas Domingas. Atlikėjas koncerte atliks pagal K.Wojtylos raštus sukurtą muziką, kuri pirmą kartą buvo išleista 2008-ųjų metų plokštelėje „Amore Infinito“. Maestro pats paprašė Jono Pauliaus II leidimo naudoti jo raštus muzikos kūryboje. Antroje koncerto dalyje skambėjo žymiausios P. Domingo atliekamos operos arijos, taip pat operečių ir miuziklų kūriniai. Poznanės miesto mero Ryszardo Grobelnio teigimu, šis koncertas ne tik išskirtinai pažymėjo popiežiaus kanonizaciją, bet ir pradėjo renginių, skirtų 1050-osioms Lenkijos apsikrikštijimo metinėms paminėti, ciklą. Lenkija krikštą priėmė 966-aisiais.
