Apie tai rašo leidinys „The New York Times“.
Pamišo apie Rusijos sunkumus
Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo valdžios perėmimo, V. Putinas antradienį savo Naujųjų metų išvakarių kalboje rusams sakė, kad jų šalis „įveikia kiekvieną iššūkį“ ir juda į priekį.
Tačiau jis nepasakė, kur eina Rusija. Žinoma tik tiek, kad šalis patiria didžiulių aukų kare Ukrainoje, kovoja su augančia infliacija ir sugeria diplomatinius smūgius užsienyje, apžvalgoje rašo „The New York Times“.
Jo trumpoje kalboje buvo daug nutylėjimų. Nors V. Putinas antradienį pagerbė šalies „kovojus ir vadus“, jis paminėjo rusų pasididžiavimą nugalėjus nacizmą ir 2025-uosius paskelbė „Tėvynės gynėjo metais“, tačiau nepasakė, su kuo šalis kovoja ir kodėl.
Tai buvo akivaizdus nutylėjimas, praėjus beveik trejiems metams po to, kai jis nusprendė įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. Karas nusinešė maždaug 150 000–200 000 Rusijos karių gyvybių, pakeitė Rusijos ekonomiką ir šalies vietą pasaulyje.
V. Putinas taip pat nenagrinėjo nei infliacijos, kuri yra pagrindinis daugelio paprastų rusų rūpestis, nei daugybės kitų ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria šalis. Ir nors šioje kalboje pažymėta apie V. Putino valdymo 25-metį, vis dėlto joje nebuvo nė užuominos apie jo viziją apie šalį.
„Esame tikri, kad viskas bus gerai“, – dangstydamasis banalybėmis sakė jis.
Neaiškus V. Putino kreipimasis pabrėžė didžiausią jo vadovavimo karo metu prieštaravimą: siekį sutelkti visuomenę ir sustiprinti ją nuteikiant užsitęsusiam konfliktui, išlaikant normalumo jausmą kasdieniame gyvenime.
Nekalbėjo nei apie Ukrainą, nei apie Trumpą
Skirtingai nuo jo kalbos 2022-aisiais, pirmaisiais karo metais, antradienio kalboje Ukraina nebuvo paminėta, nutyli net įprastą eufemizmą, apibūdinantį karą kaip „ypatingą karinę operaciją“. Jis taip pat nepaminėjo ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo.
V. Putino „optimizmo ir stabilumo“ žinutė slėpė neaiškias perspektyvas, su kuriomis Rusija susidurs 2025 metais, taip pat virtinę pastarojo meto geopolitinių nesėkmių, sukrėtusių šalies pasaulinį statusą.
Rusijos pajėgos pamažu užima teritorijas Rytų Ukrainoje, tačiau iki šiol nepasiekė proveržio, galinčio pakeisti karo kontūrus. Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja teritoriją Vakarų Rusijos viduje, Kurske, net praėjus beveik pusmečiui po netikėto įsiveržimo į ją, o tai nuolat kelia gėdą V. Putinui.
Lėtas Rusijos tempas mūšio lauke kainavo milžiniškas aukas, o naujų karių verbavimo tempas lėtėja, nepaisant vis didesnių priemokų ir kitų finansinių paskatų.
Tarptautinėje arenoje V. Putinas pastaruoju metu taip pat patyrė smūgių į savo poziciją. 2024-ųjų pabaigoje jis prarado savo didžiausią sąjungininką Artimuosiuose Rytuose, staiga žlugus Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, susilpninusiam Rusijos įtaką visame regione.
Taip pat praėjusią savaitę į Rusiją skridusio lėktuvo, kurį valdo valstybinė oro linija „Azerbaijan Airlines“, katastrofa grasina pakenkti Kremliaus santykiams su draugiškomis buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis, kurios yra labai svarbios Rusijos prieigai prie užsienio prekių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas dėl katastrofos, per kurią žuvo 38 iš 67 lėktuve skridusių žmonių, apkaltino Rusijos oro gynybą. V. Putinas neaiškiai atsiprašė, tačiau nesugebėjo nuraminti I. Alijevo, kuris viešai pareikalavo, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už avariją, atlygintų žalą aukoms ir nubaustų atsakingus pareigūnus.
Azerbaidžano ryžtingas Kremliaus pozicijos atmetimas parodė dažnai dviprasmiškų V. Putino kalbų, kurias jis ilgą laiką naudojo savo ketinimams užmaskuoti, ribas.
Ignoravo ekonominius iššūkius
Bene didžiausias atotrūkis tarp optimistiškų V. Putino pasisakymų ir skaudžios realybės buvo susijęs su Rusijos ekonomika.
Rekordinės valstybės išlaidos ir nuolatinis naftos eksportas leido Rusijai apeiti blogiausius Vakarų sankcijų padarinius, o šalis išvengė ekonomikos žlugimo, kurį invazijos pradžioje prognozavo daugelis Vakarų ekonomistų.
Tačiau vis daugiau požymių rodo, kad Rusijos ekonominis bumas, kurį sukėlė karinės produkcijos augimas, silpsta, šalyje vyrauja infliacija, darbo jėgos trūkumas ir lėtėja augimas.
Manoma, kad kitais metais ekonomika augs 0,5–1 proc., o 2024 m. – nuo 3,5 iki 4 proc. Apskaičiuota, kad 2024 m. Rusijos metinė infliacija sieks 10 proc., o daugelio pagrindinių maisto produktų kainos didėjo dvigubai ar trigubai.
Rublis praėjusį mėnesį nukrito iki mažiausio lygio nuo karo pradžios ir sumažino rusų perkamąją galią.
Infliacijos sukeltas skausmas atsispindėjo per metinę V. Putino spaudos konferenciją šį mėnesį: skundai dėl kylančių maisto kainų buvo dažniausia Rusijos piliečių prezidentui siunčiamų žinučių tema.
Ekonomikos analitikų Aleksandro Koliandro ir Aleksandros Prokopenkos teigimu, pastebimas augimo sulėtėjimas įvyko net tada, kai Kremlius karui skyrė rekordinius 8 procentus Rusijos BVP, o tai sudaro 40 procentų federalinio biudžeto.
„Kremlius pasirodė esąs nepajėgus vienu metu tęsti karo, finansuoti socialinių ir infrastruktūros projektų bei išlaikyti žemos infliacijos ir stabilaus valiutos kurso“, – praėjusią savaitę rašė leidinio „The Bell“ rašė analitikai. „Rusija lėtai, bet neabejotinai juda į sąstingį ir ekonominę degradaciją – tendencija, kuri nesiliaus, net jei kovos baigsis 2025 metais“, – pridūrė analitikai.
V. Putinas antradienį ignoruodamas paneigė tokias prognozes, sakydamas, kad rusų planai ir norai bus įgyvendinti.
„Kai būsime kartu, viskas išsipildys“, – sakė jis. „Laimingų Naujųjų metų, mieli draugai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
