Pirmoje klasėje gydytojai Smiltei paskyrė akinius, tačiau mergaitei jų nešioti nepavyko. Nusiėmus akinius viena mergaitės akis atsigavo per keletą mėnesių, kita dar ilgai matė blogai. Visiškai Smiltės regėjimas sugrįžo per ketverius metus. Mergaitė sako, kad vėl gerai matyti jai padėjo regėjimo gerinimo stovykla, kurioje prieš pusę metų ji išmoko įvairių pratimų akims. Juos ji atlieka iki šiol.
Akiniai - išsigelbėjimas prastai matantiems žmonėms. Juos nešioti gydytojai dažnai, paskiria tiek vaikams, tiek suaugusiems. Visgi yra ir kitokia nuomonė, teigianti, jog regėjimą galime pasigerinti ir patys, o akiniai tam – tik kenkia. Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė moko žmones regėjimo gerinimo praktikų, kurios ir pačiai jai padėjo atsikratyti akinių.
Pirmuosius akinius, 0,75 dioptrijos, Sigita užsidėjo dar paauglystėje. Rega sparčiai prastėjo ir 18-kos jai reikėjo jau –6,75 dioptrijos stiprumo akinių. Tuo metu ją buvo apėmusi neviltis, kol atrado profesoriaus Viljamo Beitso patarimus kuo mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais. Kurį laiką nešiojusi silpnesnius akinius, 2010-aisiais Sigita jų visai atsisakė. Tai padaryti paskatino Vladimiro Ždanovo filmukai, kuriuose jis pasakojo, kaip pagerinti regėjimą be akinių ir operacijų. Jo siūlomi pratimai - palmingas ir soliarizacija. Palmingas daromas mažiausiai 5 minutes sukryžiavus delnus ir uždėjus juos ant užmerktų akių, kad nepatektų joks šviesos spindulys. Soliarizacija daroma 3 minutes taip pat užmerktomis akimis lėtai sukiojant galvą į abi puses prieš saulę arba dirbtinę šviesą.
Akių ligų gydytojas Paulius Rudalevičius sako, jog gyvenant sveikai, profilaktiškai tikrinantis pas akių gydytoją, galima išvengti kai kurių akių ligų. Pavyzdžiui, kataraktos, glaukomos, tinklainės degeneracijos. Tačiau, anot gydytojo, tam tikros refrakcijos ydos – toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas yra nulemtos genetiškai ir pats žmogus negali tam daryti įtakos.
„Jeigu yra užkoduota, kad tai pasireikš, tai tai pasireikš, ir jei pacientui lemta, kad jis turės tris dioptrijas trumparegystės, deja, turės, jei toliaregis, matymas su metais blogės. Astigmatizmą pacientas su metais taip pat jaus vis stipriau”, - sako akių ligų gydytojas Paulius Rudalevičius.
Tiesa, Sigita tiki, kad pratimai ir sveika gyvensena regėjimą gali sugrąžinti beveik visais atvejais. Ypač kai ligą nulemia stresas, įtampa ar kitos gyvenimo aplinkybės. Anot Sigitos, pasakymas, jog tai yra įgimta, prieštarauja oftamologo Viljamo Beitso teorijai. Joje tvirtinama, kad yra momentai, kada žmogus padeda matyti prasčiau dėl įvairių gyvenimo aplinkybių, pavyzdžiui, įtampos ar streso.
„Mano asmeninė patirtis ir mano artimos aplinkos žmonių patirtis sako visiškai atvirkščiai. Jei sutrikus regėjimui neužsidedi akinių, tavo organizmas turi galimybę atsistatyti”, - sako S. Kriaučiūnienė.
Gydytojas visgi tikina, jog pratimai daugeliu atvejų nepadės. Anot jo, jie nedaro įtakos akies ašies ilgiui, optikai, refrakcijos ydoms. Pats gydytojas siūlo atpalaiduoti akis kartais pasižiūrint į toli esantį horizontą, vėliau fokusuoti žvilgsnį į arti esančius dalykus ir taip keisti kelis kartus.
Sigitos Kriaučiūnienės teigimu, svarbu surasti mokytoją, kuris mokytų praktikų tinkamai.
Tuo tarpu tradicinės medicinos medikai šių praktikų naudos neneigia, tačiau mano, jog užtikrintą ir greitą pagalbą gali suteikti tik kvalifikuoti specialistai.
Plačiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.