Amerikiečių psichologas Martinas Seligmanas suskaičiavo, kad dvidešimto amžiaus antroje pusėje įvairiuose leidiniuose publikuota apie 46000 straipsnių depresijos tema ir tik 400 straipsnių džiaugsmo tema. Kažin ar per pastaruosius dešimt metų ši proporcija smarkiai pasikeitė. Taigi pakalbėkime apie optimizmą ir jo tyrimus.
Liaudies išmintis sako, kad būti dugne yra lengviau nei į jį grimzti – pasiekus dugną, galima atsispirti ir vėl pradėti kilti į viršų. Kiekviena krizė yra savotiškas dugnas. Kai jame vyrauja pesimizmas, optimizmas yra spyris, kuris įgalina žmoniją vėl kilti aukštyn.
Evoliucionistai tvirtina, kad jei ne įgimtas optimizmas, žmogus nebūtų atlaikęs galybės evoliucionuojant patirtų sunkumų. Tikėjimas, jog sunkumus pavyks įveikti, – viena pagrindinių jėgų, stumiančių žmoniją pirmyn. Jei taip yra iš tiesų, tai įdomu sužinoti, ar optimizmas ir šiandien, ekonominės krizės akivaizdoje, stumia pasaulį ir Lietuvą gyvasties pusėn?
Ateitis – draugiška
„Optimizmas yra universalus fenomenas ir ribų jam nėra“, – štai tokie žodžiai nuskambėjo šiais metais San Franciske vykusiame kasmetiniame Psichologijos mokslo asociacijos susirinkime.
Atliktas pasaulinio masto tyrimas, kurio metu buvo apklausti 150 tūkstančių suaugusiųjų iš 140 šalių. Tiriamieji buvo parinkti taip, kad reprezentuotų maždaug 95 proc. pasaulio populiacijos. 89 proc. apklaustųjų tvirtino tikį, kad ateinančiais penketą metų jų gyvenimas bus toks pat arba geresnis nei dabartinis, o 95 proc. sakė tikį, jog po penkerių metų jų gyvenimas bus toks pats arba geresnis nei buvo prieš penkerius metus. Tokie apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma pasaulio žmonių yra nusiteikę optimistiškai.
Šiuo metu optimistiškiausiai nusiteikusios šalys yra Airija, Brazilija, Danija ir Naujoji Zelandija, o pesimistiškiausiai – Zimbabvė, Egiptas, Haitis ir Bulgarija. Tokių demografinių faktorių, kaip amžius ir gyvenimo lygis, poveikis optimizmui pasirodė esąs nežymus.
Lietuviams pastaruoju metu pagrindinis pesimizmo ir niūrios nuotaikos šaltinis – prasta šalies ekonominė būklė. Tačiau pažvelkime, ką rodo tyrimai. „Eltos“ duomenimis, beveik pusė šalies gyventojų (49,6 proc.) laukia ekonominės situacijos pagerėjimo, trečdalis teigia, jog stengiasi būti optimistai ir tiki, kad ekonominiai sunkumai greitai baigsis. Tiesa, ketvirtadalis apklaustųjų jaučiasi nesaugūs, mažesnė dalis (14 proc.) teigia esą viskuo nusivylę ir 9 proc. laukia pablogėjimo. Optimistiškiausiai Lietuvoje yra nusiteikęs jaunimas, o pesimistiškiausiai – pensinio amžiaus gyventojai.
Nors Lietuva dar toli gražu nėra kandidatė stoti į optimistiškiausių valstybių gretas, tačiau bent jau pusė mūsų šalies gyventojų žiūri į ateitį su viltimi. Galime daryti išvadą, kad pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva, jau atsispyrė į dugną ir pradeda irtis aukštyn.
Vargšas, bet laimingas
Visuotinis optimizmas – labai svarbus, norint atgaivinti ir toliau vystyti sveiką ekonomiką. Tačiau optimizmas sveika ne tik ekonomikai – kaip rodo tyrimai, tai tiesiogine prasme sveika pačiam žmogui.
Buvo atliktas dar vienas pasaulinio masto tyrimas, siekiant išsiaiškinti, koks ryšys tarp teigiamų emocijų, fizinės sveikatos ir gyvenimo lygio. Tiriamųjų buvo paprašyta įvardinti, kokias emocijas jie patiria dažniausiai (laimę, džiaugsmą, liūdesį ar nerimą). Jie taip pat turėjo apibūdinti savo fizinės sveikatos būklę – patiriamą skausmą, nuovargį – ir atsakyti į klausimus, susijusius su jų gyvenimo lygiu, asmeniniu saugumu ir galimybe patenkinti būtiniausius poreikius (pvz., maisto, būsto). Apklausos rezultatai parodė, jog, kaip ir tikėtasi, gera sveikata tiesiogiai priklauso nuo teigiamų emocijų, ir atvirkščiai: kuo daugiau neigiamų emocijų patiria žmonės, tuo jų sveikata prastesnė. Taigi, ryšys tarp emocijų ir fizinės sveikatos yra glaudesnis nei tarp sveikatos ir būtiniausių poreikių, tokių kaip pakankama mityba, patenkinimo. Net jei žmonės neturi normalaus būsto ir stokoja maisto, teigiamos emocijos užtikrina geresnę sveikatą. Maža to, emocijų ir sveikatos ryšys stipriausiai pasireiškia būtent tarp vargingai gyvenančių žmonių!
Peršasi išvada, kad nors geros emocijos ir optimistinės nuotaikos dažnai siejamos su geromis gyvenimo sąlygomis, iš tikrųjų optimizmas – vidinė žmogaus jėga, kuri egzistuoja savarankiškai ir nepriklauso nuo aplinkos sąlygų. Tad gal teisingas yra posakis „problemos baigiasi, kai nustojame dejuoti ir verkšlenti“ ar bent jau dalinai teisingas?
Tikrasis ir netikrasis optimizmas
Skeptikai optimizmą dažniausiai sieja su naivumu. Ne veltui turime visiems žinomą posakį „viltis – kvailių motina“. Atseit, optimistas tiesiog mėgsta save apgaudinėti ir užmerkti akis prieš skaudžią realybę, pavojus ir sunkumus. Tačiau, kaip sako australas mokslininkas Johnas Braithwaite‘as, iš tikrųjų viltis teisinga proporcija sujungia optimizmą ir pesimizmą. Kaip žalingas yra bet koks fanatizmas, taip ir ekstremalus optimizmas yra nefunkcionalus ir net žalingas. Tikrasis optimizmas, anot J. Braithwaite‘o, įsileidžia savin ir dalį pesimizmo. Arba, kaip italų filosofas Antonio Gramsci sakė, „būk pesimistas protu, bet optimistas – valia“. Iš tiesų naivu tikėtis, kad bet kuri problema išsispręs savaime, jei mąstysime pozityviai.
Tikrasis optimizmas skatina žmogų veikti, ieškoti sprendimų, nepraleisti galimybių, kurti ir aktyviai siekti tikslo. Taigi optimizmas labiau prisideda prie asmeninės ir visuotinės gerovės nei pesimizmas ne todėl, kad optimistai šviesiai žiūri į gyvenimą, o todėl, kad su polėkiu kuria gyvenimą. Belieka patiems vis rasti energijos kurti ir džiaugtis gyvenimu.
Teksto autorė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
