Sveikatos patikrinimas: kaip dažnai profilaktiškai reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją?

Fiziniam aktyvumui skiriamas nepakankamas dėmesys, dažnu atveju, sėdimas darbas ir netinkamas maistas – šių laikų rykštė, kelianti didelį susirūpinimą specialistams. Gydytojai dar kartą primena gyventojams apie galimybę pasinaudoti nemokamais tyrimais, kurie gali užkirsti kelią ir itin pavojingoms onkologinėms ligoms.

Opiausia problema – širdies ir kraujagyslių ligos

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas rezidentas Arnas Ulevičius teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra taikomos 6 pagrindinės prevencinės programos, pagal kurias gyventojai gali kreiptis į šeimos gydytojus tam, kad būtų atlikti nemokami tyrimai.

Be to, A. Ulevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų yra itin didelis, tad prevencinių programų svarba yra neabejotina.

„Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa taikoma žmonėms nuo 40 iki 60 metų imtinai. Šios programos tikslas – stengtis išvengti lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų, apsaugoti žmones nuo infarktų rizikos ir mažinti visuomenės sergamumą su tuo susijusiomis ligomis, kurios gali labiausiai veikti gyvenimo kokybę, žmogaus savijautą“, – kalbėjo gydytojas.

Pasak jo, šiuo metu žmonės yra kviečiami nemokamai pasitikrinti savo sveikatą, o vizito metu yra atliekami kraujo tyrimai, kardiograma, taip pat išmatuojami asmens antropometriniai duomenys.

Atlikus tyrimus, gydytojai specialistai gali surinkti reikiamus duomenis, pagal kuriuos individualiai įvertinamos rizikos žmogui sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per ateinančius 10 metų.

„Lietuva pagal gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis patenką į padidintos rizikos grupę, todėl mes turime specialiai pritaikytas rizikos skaičiavimo skales. Vadovaudamiesi surinktais duomenimis, gyventojus, patenkančius į rizikos grupes, kviečiame po pusmečio atlikti pakartotinius tyrimus. Vėliau vertiname, ar ta rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo, ar ne.

Tokiu būdu yra siekiama užkirsti kelią sunkesnėms ligomis ir kuo greičiau pradėti efektingą gydymą. Ši prevencinė programa svarbi tiek vyrams, tiek moterims“, – paaiškino A. Ulevičius.

Svarbūs tyrimai moterims

Savo ruožtu gydytojas taip pat įvardija ir dar daugiau prevencinių programų, kurių metu gyventojams tyrimai atliekami nemokamai.

„Galima išskirti dvi prevencines programas, skirtas tik moterims. Viena jų – gimdos kaklelio vėžio programa. Ji pradedama taikyti anksčiausiai, o pasitikrinti kviečiamos moterys nuo 25 iki 59 metų“, – kalbėjo gydytojas.

Specialistas aiškina, kad moterims nuo 25 iki 34 metų imtinai yra atliekamas gimdos kaklelio tyrimas, paimant citologinį tepinėlį vieną kartą per trejus metus.  Tuo atveju, jeigu yra nustatomi tam tikri pakitimai, pasak A. Ulevičiaus, pacientės siunčiamos akušerio–ginekologo konsultacijai, kad būtų atliekamas detalesnis tyrimas, sudaromas atskiras stebėjimo, gydymo planas ir taip užkertamas kelias gimdos kaklelio vėžiui.

„Moterims nuo 35 iki 59 metų imtinai toks tyrimas atliekamas kas penkerius metus. Jeigu gimdos kaklelyje yra nustatomas papilomos virusas, tokiu atveju pacientė yra siunčiama taip pat akušerio–ginekologo konsultacijai tam, kad būtų sudaromas tolimesnis stebėjimo ir gydymo planas“, – paaiškino A. Ulevičius.

Kiekviena moteris taip pat turėtų neužmiršti apie egzistuojančią krūties vėžio prevencinę programą, kuri itin aktuali gyventojoms nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

„Šios prevencinės programos tikslas – kuo greičiau nustatyti galimą krūties vėžį. Gydytojai siunčia moteris atlikti krūtų mamografijos tyrimo kartą per dvejus metus“, – kalbėjo pašnekovas.

Vyrams taikomos atskiros prevencinės programos

Gydytojas vardija, kad prevencinių programų sąraše yra įtraukti ir tokie tyrimai, kurie aktualūs tik vyrams.

„Prostatos vėžio prevencinė programa taikoma vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai. Tuo atveju, jeigu paciento artimiems giminaičiams, pavyzdžiui, tėčiui ar broliui, buvo nustatytas prostatos vėžys, prevencinės programos vyrams pradedamos taikyti ir nuo 45 metų amžiaus“, – kalbėjo gydytojas.

O storosios žarnos vėžio prevencinė programa taikoma tiek vyrams, tiek moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai. Ši programa atliekama kartą per dvejus metus. Be to, gydytojas primena, kad šiuo metu pradėta taikyti ir dar viena prevencinė programa.

„Šeštoji programa buvo pradėta taikyti tik pernai – tai hepatito C diagnostikos programa, kuri yra taikoma asmenims, gimusiems nuo 1945 iki 1994 m. imtinai. Jeigu organizme yra nustatomas virusas, tokiu atveju skiriamas gydymas, kadangi turime medikamentus, kurie leidžia pacientams galutinai pasveikti.

Šiuo metu raginame šiuos žmones kreiptis į gydytojus, kad būtų atliktas minėtas tyrimas, kadangi labai dažnai asmenys gali net nejusti jokių simptomų, tačiau būti hepatito C viruso nešiotojais“, – sakė specialistas.

A. Ulevičius tiek moterims, tiek vyrams primena, kad nors prevencinėse programose yra nurodomos amžiaus grupės, tai nereiškia, kad gyventojai negalės pasinaudoti nemokamais tyrimais, jeigu yra jaunesni arba vyresni.

„Tokiu atveju mes, šeimos gydytojai, turime išsiaiškinti visus simptomus, kurie indikuotų, kad gyventojui yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus, kurie taikomi būtent prevencinių programų atlikimo metu“, – gyventojams priminė A. Ulevičius.

Vizitas pas šeimos gydytoją – bent kartą per metus

Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Rima Piličiauskienė antrina, kad kiekviena prevencinė programa yra be galo svarbi, todėl gyventojai yra raginami pasinaudoti nemokama galimybe ir užkirsti kelią galimoms ligoms.  Gydytoja priduria, kad nors statistiškai vyrų mirtingumas yra didesnis ir dažnesnis už moterų, jie vis tiek vangiai lankosi pas specialistus.

„Visos prevencinės programos skirtos tam, kad būtų išsaugota kiekvieno žmogaus gyvybė. Tikrai galima pasidžiaugti, kad moterys aktyviai kreipiasi į gydytojus ir tikrinasi pakankamai dažnai. Tačiau vyrai raginami susirūpinti savo sveikata ir aktyviau įsitraukti į šias prevencines programas“, – kalbėjo gydytoja.

Tiesa, R. Piličiauskienė atkreipia dėmesį, kad profilaktinis apsilankymas pas gydytoją yra itin svarbus ne tik suaugusiems asmenims.

„Ir vaikams, ir suaugusiems asmenims rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos medicinos gydytoją, kuris įvertins paciento būklę, paskirs, kokius tyrimus reikia atlikti. Reikėtų neužmiršti, kad net ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie lanko darželius, taip pat patariama apsilankyti pas stomotologą. Ši taisyklė neabejotinai galioja ir suaugusiems asmenims“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak R. Piličiauskienės, pasitaiko tokių pacientų, kurie daugybę metų nesilanko nei pas stomotologus, nei pas gydytojus, o vėliau susiduria su didelėmis sveikatos problemomis.

Kokius tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?

Ligonių kasų specialistai primena, kokius tyrimus skiria šeimos gydytojai, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą:

• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;
• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per  metus, o nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• · elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• albumino / kreatinino santykis šlapime;
• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);
• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;
• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);
• gliukozės tolerancijos testas;
• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
• pulsoksimetrija, spirometrija;
• koprograma, enterobiozės tyrimas;
• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;
• natriuretinio peptido tyrimas.

Taip pat pastebima, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali gauti Ligonių kasų apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją ne tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę ar kurioje siuntimas išduotas, tačiau ir bet kurioje kitoje poliklinikoje, medicinos centre ar klinikoje (tiek viešojoje, tiek privačioje), dėl reikiamos paslaugos turinčioje sutartį su ligonių kasa. Tai suteikia galimybę paslaugą gauti greičiau. 

Daugiau informacijos galima rasti ČIA.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.