COVID-19 akivaizdoje kokie darbai patys svarbiausi? Kaip spręsti korupcijos problemą? Kaip optimizuoti sveikatos sistemos tinklą? Apie šiuos ir kitus sveikatos apsaugos sistemos klausimus, kurios nubrėžė profsąjungų atstovai, komentavo reitingų viršūnėse esančių politinių partijų lyderiai.
COVID-19 akivaizdoje kokie darbai po Seimo rinkimų būtų patys svarbiausi ir ko imtumėtės pirmiausia?
Tik išgirdęs klausimą valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad jie jau nuo koronaviruso pradžios sprendžia šias problemas ir tikisi tai daryti toliau.
„Ekonominė situacija Lietuvoje yra pati geriausia Europos Sąjungoje, nors COVID-19 situacija nuo pavasario šiek tiek pablogėjusi, bet ji pakankamai stabili. Priemonės, kurių imasi Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija yra veiksnios.
Skaičiai rodo, kad situacija yra valdoma. Visuomenė pakankamai atsipalaidavusi, bet kaukės ir tvarka renginiuose, mokyklose ar kituose vietose duoda efektą“, – sako R. Karbauskis.
TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė nurodo, kad pirmiausia reikia atkurti dialogą su žmonėmis ir suvaldyti chaosą viešajame valdyme.
„Turi būti aiškūs Vyriausybės veiklos ir teisėkūros prioritetai, reikia mažinti įstatymų leidimo ir pseudoreformų tempus, daugiau dėmesio skirti sprendimų kokybei. Daugiau susitarimu, pasitikėjimu ir visuomenės įtraukimu paremtų sprendimų.
Krizės akivaizdoje itin opios tapo valstybės tarnybos bėdos – ji taip nugyventa, kad nebėra kam ja pasirūpinti. Neadekvatūs atlyginimai, nepagarba ir akivaizdžiai sunykęs valstybės tarnybos prestižas, deja, nebeleidžia tikėtis aukščiausios prabos valdysenos.O tai gyvybiškai svarbu visų pokyčių valstybėje įgyvendinimui. Todėl būtina imtis veiksmų stiprinti valdymo aparatą, kad jis būtų pajėgus įgyvendinti svarbius viešojo valdymo sprendimus“, – dėstė I. Šimonytė.
Mažiau apribojimų – daugiau rekomendacijų
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad pirmiausia reikia keisti reakcijas į viruso modelį.
„Šiandien jis grįstas griežtu hiperreguliavimu ir apribojimais. Tuo metu kitos šalys vis dažniau taiko pasitikėjimo modelį ir teikia rekomendacijas atskiriems sektoriams ar rizikos grupėms. Pasitikima piliečių sąmoningumu laikantis rekomendacijų.
Jeigu mes pirminėje COVID-19 bangos fazėje matėme griežtą hiperreguliavimą, tai šiandien mes matome aiškų poreikį suprasti, jog virusas egzistuoja, karantinai jo neišnaikina, vadinasi mums reikia rasti sugyvenimo būdą, kuris grįstas visų mūsų atsakomybe, pilietiškumu ir rekomendacijų laikymusi“, – teigia G. Paluckas.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas aiškina, kad svarbiausia lavinti žmonių sąmoningumą.
„Daugiau informuoti ir išmokyti žmones prisiimti atsakomybę už save, savo sveikatą, gyvybę, nes tai labai svarbu. Ir prevenciniai dalykai, o ne draudimai.
Draudimais mes tiesiog izoliuojame visą visuomenę, o tai yra neteisinga. Dabar rezultatai rodo, kad kai kurios šalys nusisuka nuo didelių draudimų. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras jau apgailestauja ir pripažino savo klaidą dėl draudimų, atsiprašė visuomenės. Europoje protas pradeda šviesėti“, – sako V. Uspaskichas.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jei po rinkimų tektų formuoti koaliciją ir valdančiąją daugumą, tai svarbiausiu darbu jie mato Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano peržiūrėjimą.
„Ateities investicijų nukreipimą į didelę pridėtinę vertę nešančius projektus, o ne į pravalgymą, kaip yra dabar. Labai svarbu, kad tie pinigai, kurių yra tikrai daug, kad jie būtų panaudoti protingai ir neįsisavinti, o investuoti.
Pagrindinis rudens darbas – tai biudžetas. Reikėtų įvertinti situaciją, išanalizuoti, gauti skaičius ir atsakingai sudėlioti kitų metų biudžetą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad reikėtų išskirti dvi žmonių grupes.
„Asmenis, kurie jau serga ir potencialiai gali susirgti COVID-19, tai jų apsauga (senelių namai, slaugos namai ir ligoninės) ir žmones, kurie privalo gauti greitą ir operatyvų gydymo būdą, reikia tai garantuoti.
Dabar visos ligoninės buvo uždarytos arba parengtos tik COVID-19 sergantiems žmonėms, o tuo metu onkologiniams ligoniams, su širdies ligomis ar kitomis sveikatos problemomis nebuvo galimybių patekti į ligoninę, dėl to jie iš savo kišenės gavo kreiptis į privačias gydymo įstaigas“, – teigia R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad pirmiausia, reikia skaidrinti sveikatos sistemos valdymą.
„Pamatėme, kad kiekviena įstaiga yra už save, trūko resursų ir skaidrumo. Turi būti tinklo pertvarka, atviri duomenys, kiek yra valstybėje resursų ir jų planavimas. Aktualu, kad įmonės taip pat galėtų teikti savo pasiūlymus atviroje duomenų bazėje ir visi matytų – tiek žiniasklaida, tiek žmonės, – kas ir ką įsigyja.
Antras dalykas – pasitikėjimas privačiu sektoriumi. Pandemijos pradžioje privačios gydymo įstaigos buvo visiškai eliminuotos. Pavyzdžiui, priešingai nei Latvijoje nebuvo galima testuotis žmonėms privačiuose klinikose. Privačios laboratorijos iš pradžių taip pat negalėjo padėti valstybei tirti testų.
Tik vėliau, kai visiškai užsikišo valstybinės laboratorijos, tuomet ministras leido tirti ir privačiose. Tai neteisingas požiūris. Svarbiausia, kad žmonės gautų pagalbą laiku ir vietoje“, – teigia A. Armonaitė.
Kaip spręstumėte korupcijos problemą sveikatos sektoriuje?
Valstiečių vedlys R. Karbauskis aiškino, kad situacija dėl korupcijos Lietuvoje yra pagerėjusi.
„Kiek man žinoma, situacija yra gerokai pagerėjusi per pastaruosius ketverius metus. Apklausų skaičiai sveikatos sistemoje, atrodo, kad pagerėjo du kartus lyginant su 2016 metais.
Tačiau toli gražu situacija nėra tokia kaip policijoje, kur įvyko lūžis. Bet kokiu atveju, tas pastangas, kurias deda Sveikatos apsaugos ministerija, reikia tęsti.
Ką mes padarėme? Mes labai stipriai pakėlėme atlyginimus gydytojams ir slaugėms, o tai yra pagrindinė priemonė. Jei žmogus brangina savo darbą ir gauna gerą atlyginimą, tai korupcijos atvejai iš karto mažėja“, – teigia R. Karbauskis.
Konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė atsakė, kad tai daugiabriaunė problema ir vienu mostu jos tikrai neišspręsi.
Taigi sprendimai turėtų būti kompleksiniai – pradedant švietimo dalykais, tęsiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrinimu ir baigiant realiais veiksmais deklaruojant skaidrumą.
Svarbu vykdyti pacientų pasitenkinimo gydymo paslaugomis vertinimus, jų rezultatus skelbiant viešai, viešai skelbti vaistų reklamuotojų vizitus, teikti informacija apie suteiktą ir gautą paramą“, – atsakė I. Šimonytė.
„Didžioji korupcija, kai perkama brangi įranga arba farmaciniai ištekliai“
Socialdemokratų vedlys G. Paluckas sako, kad reikia spręsti taikant pasiteisinusias kitų šalių praktikas.
„Mes žinome, kad didžioji korupcija vyksta įsigijimų srityje, kai perkama brangi įranga arba farmaciniai ištekliai kaip vaistai ar reagentai. Prisidengiant viešųjų pirkimų procedūromis yra eliminuojami konkurentai ir siekiama nupirkti iš vieno šaltinio.
Korupcijos panaikinimui reikėtų taikyti pirkimų konsolidavimo principą – kai regiono mastu visų ligoninių pirkimai yra konsoliduojami į vieną perkančiąją organizaciją. Sukuriamos taip vadinamos holdinginės struktūros. Taip padarė belgai, danai ar vokiečiai.
Po tokių reformų buvo sutaupyta 20 ar 30 proc. lėšų. Būtų sustambinti pirkimai ir konkurencija natūraliai verstų verslo subjektus pasistengti.
Kalbant apie vakcinų ar kitus pirkimus dėl einamųjų ligų iš PSO sąrašo, kuriems reikalingas vakcinavimas, skiepijimas, tai būtina, kad tie pirkimai būtų daromi ES mastu.
Tai padidintų ir perkamąją galią vieningą Europos rinkos ir išlaisvintų mažas rinkas, kokia yra ir Lietuvoje, nuo didelių kainų, kurias diktuoja didieji farmacininkai“, – teigia G. Paluckas.
Pasak Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho, sveikatos sektoriuje visi viešieji pirkimai turi būti vieši.
„Nesvarbu, ar buvo krizė ar ne, bet kokia sekretorė gali susisiekti su gamintoju ir pamatyti, kad kaina skiriasi kokius penkis kartus ir yra korupciniai dalykai.
Tegul niekas nesako, kad nieko nežino ir nežinojo. Jei nežinojai ir priiminėjai tokius sprendimus, tai reiškia, kad buvai pasimetęs, o valdžioje nereikia laikyti pasimetusių žmonių“, – teigia V. Uspaskichas.
Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, COVID-19 nuvalė grimą nuo visų sektorių, kur reformų nepavyksta pabaigti per daugelį metų.
„Sveikatos sektorius – tai vienas iš jų. Mes matytume vieną iš pagrindinių tikslų, tai stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį ir 25 proc. didintume finansavimą jai.
Nuimtume biurokratinius reikalavimus nuo šeimos gydytojų ir jie neturėtų atlikinėti socialinės funkcijos, kaip nedarbingumo pažymėjimo lapelių išrašinėjimas. Gydytojams leistume gydyti.
Kalbant apie ligonines, tai spręstume tą situaciją, kuri yra dabar, kai didelės ligoninės yra pernelyg didelės, o mažos – pernelyg mažos. Užtikrinti kokybiškos sveikatos priežiūros nepavyksta, nes daug resursų paleidžiama vėjais“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vedlys R. Žemaitaitis aiškina, kad korupcija yra sudėtingas dalykas.
„Žinoma, galima pakelti didelius atlyginimus, bet tai irgi korupcijos neišspręs. Svarbiausia – tai žmonių sąmoningumas ir švietėjiška veikla.
Svarbus žinojimas, kad bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokia metodika buvo taikoma nuo 2007 metų policijos sferoje, kada turėdavome labai daug informacijos apie policijos imamus kyšius, reikalaujamas duokles, kada atsirado baudžiamoji byla, kameros ir filmavimas automobiliuose, tuomet kyšių davimas sumažėjo“, – prisiminė R. Žemaitaitis.
Pasak Laisvės partijos lyderės A. Armonaitės, medikų atlyginimų didinimas yra pati efektyviausia priemonė.
„Kad žmonėms nereikėtų dirbti per keletą darbų, kad nebūtų pagundų prisidėti kažkaip kitaip prie atlyginimo. Pasitikiu jaunaisiais medikais ir jų bendruomene, matau, kad jų pasiūlymai korupcijos ir kitose sveikatos apsaugos sferose yra logiški. Galu gale, patys medikai yra vis skaidresni ir nepriima kyšių“, – sako A. Armonaitė.
Ar reikia optimizuoti sveikatos sistemos tinklą?
R. Karbauskis atsakė, kad reikia priartinti prie žmonių poreikių, bet ligoninių tinklo nereikia mažinti.
„Kalbant apie regionus, tai reikia stiprinti slaugos teikimą ir pirmąją pagalbą. Ligoninių tinklas yra pakankamai išvystytas ir jo nereikia mažinti.
Reikia tiesiog sutvarkyti, kad viskas veiktų „lifto“ principu. Jei žmogui iš Molėtų ar Zarasų reikia pagalbos Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, kad jis į tuos miestus patektų be giminių ir be kyšių.
Jau buvo mūsų priimtas įstatymas, kad ministerija taptų bendra valdytoja rajono ligoninių, bet jį vetavo Dalia Grybauskaitė. Dabar ligonines valdo savivaldybės ir ta betvarkė, kuri yra kai kurių savivaldybių ligoninėse, to visiškai neįmanoma keisti iš ministerijos pusės.
Koronaviruso situacija parodė, kad yra blogai, kai negalima iš ministerijos įsikišti į vienos ar kitos rajono ligoninės reikalus, nes tai visiška jų prerogatyva“, – sako R. Karbauskis ir žadėjo vėl keisti įstatymą.
Pasak I. Šimonytės, valstybių, kurių gyventojai pasižymi ilgesne gyvenimo trukme, patirtis rodo, kad senstant visuomenei didėja ir stacionarinių lovų poreikis.
„Dabartinė krizė pademonstravo, kad yra labai svarbu visos Lietuvos mastu turėti gerai veikiančias ligonines.
Todėl ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsdami tam regionui svarbias paslaugas – globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas“, – atsakė I. Šimonytė.
Siūlo įvesti „mobilaus“ gydytojo paslaugas
Anot G. Palucko, optimizuoti visuomet reikia reaguojant į demografines aplinkybes ir situacijas.
„Akivaizdu, kad judant žmonėms dėl vidinės migracijos, dėl gimstamumo ir mirtingumo santykių, atitinkamai išteklių perskirstymas taip pat yra neišvengiamas.
Tačiau, kai kuriais atvejais, mes vietoje to, kad tolintume paslaugas nuo žmonių, mes galime taikyti lankstesnes jos formas. Pavyzdžiui, vietoje to, kad uždarinėtume medicinos punktus ir ambulatorijas, periferijoje mes galime kliautis „mobilaus“ gydytojo paslaugomis.
Ne pilną darbo dieną galima dirbti vienoje seniūnijoje, o paskui važiuoti į kitą. Visa tai būtų valdoma pirminio sveikatos priežiūros centro, kuris būtų rajono ar regiono centre.
Atitinkamai, vaistų aprūpinimo klausimus reikia spręsti ne steigiant valstybines vaistines, nes komercinių vaistinių logika yra paprasta, jei nėra 1,5 tūkst. gyventojų, jie iš to miestelio išsikelia, nes tai neapsimoka.
Tai kodėl valstybė turėtų prisiimti tuos nuostolius? Reikia taikyti jau susiformavusią praktiką, kai slaugytoja arba šeimos gydytoja atvažiuojanti į medicinos punktą surenka išrašytus receptus ar pati išrašo ir atitinkamai atlieka tą funkciją, kai centre nuperka vaistus ir juos parveža.
Sistema turėtų būti grįsta ne geranoriškumu, o sisteminiu įpareigojimu ir teisingai už tai atlyginant, pavyzdžiui, 20 proc. prie darbo užmokesčio“, – sako G. Paluckas.
V. Uspaskichas mano, kad jau seniai reikėjo optimizuoti sveikatos sistemos tinklą.
„Bet svarbiausia, reikia atkreipti dėmesį į visą sistemą, ne tik tinklo optimizavimą. Mes ne taip seniai pakankamai neblogai gyvenome, kai ambulatorijos teikdavo kažkokias paslaugas, kada ekonominė situacija pas mus buvo prastesnė.
Dabar ekonominė situacija jau geresnė, tai turime viską padaryti, kad žmonės čia liktų, o ne išvažiuotų iš Lietuvos.
Lietuva nėra didelė, jei mes koncentruosimės į sudėtingas paslaugas keliose vietose, tai reikia, kad žmonės netrukdomai čia patektų ir be didelių eilių“, – teigia V. Uspaskichas.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pagrindinis tikslas – tai kokybės užtikrinimas sveikatos priežiūros sektoriuje.
„Pabrėžiu, kad mes matome apleistą, biurokratiniais dalykais užverstą pirminės sveikatos priežiūros grandį, kuri yra labai svarbi. Žmonės, kurie kreipiasi pas šeimos gydytojus, turi gauti maksimalią pagalbą.
Kitas dalykas, mechaniškai uždarant mažas ligonines nuo to kokybė nepagerės. Tai yra kompleksinis dalykas, tikrai ne mechaninis, nes kalbama apie brangiausią turtą – tai žmonių sveikatą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot R. Žemaitaičio, šiandien dienai nėra būtina optimizuoti sveikatos sistemos tinklo, o reikėtų pasižiūrėti, ar rajonuose ir regionuose yra prieinama paslaugų kokybė.
„Šiandien yra akivaizdu, kad paslaugų kokybė nėra garantuojama dėl to, kad kai kurių rajonų ligoninių vadovai negeba pritraukti specialistų. Arba specialistai yra atvažiuojantys ir po to išsivežantys savo pacientus. Kai kuriuos teikiamos paslaugos rajonuose galėtų būti optimizuojamos ir neteikiamos dėl kokybės stokos.
Kita mintis, kad tam tikros rajoninės ligoninės galėtų tapti filialais stambiųjų regioninių ligoninių – taip būtų išsaugota rajoninė ligoninė ir paslaugų kokybė“, – sako R. Žemaitaitis.
A. Armonaitė pažymėjo, kad Lietuvoje turime didžiausią stacionarių lovų skaičių ir turime įrangos, kuri nenaudojama.
„Taip yra dėl to, kad turime labai išsiplėtusį įstaigų tinklą ir didžiulį biurokratijos aparatą. Nėra gerai, kai stovi renovuotos tuščios operacinės ligoninės kokiame miestelyje, o visi operuojasi Kaune, Klaipėdoje ar Vilniuje.
Resursus reikėtų panaudoti efektyviai, kad galėtume pakelti tiems patiems medikams atlyginimus. Mes nesame didelė šalis ir geriau galėtume investuoti į greitąjį nugabenimą į gydymo vietą. PSD lėšos pirmiausia turi būti skiriamos pacientų gydymui, o ne pastatų administravimui“, – teigia A. Armonaitė.
Stebėkite pokalbį su VRK pirmininke apie tai, kaip atrodys Seimo rinkimai:
Rinkimai į Lietuvos Seimą vyks spalio 11 d.
