NATŪRALŪS VITAMINAI PAVASARĮ
Kęstutis Bytautas
Beveik įpusėjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mūsų niekaip negalime nusikratyti žiemos stingulio, jaučiame mieguistumą, nuovargį, silpnumą ar apatiją. Pažvelgę į veidrodį, irgi retai liekame savimi patenkinti - sausa, pabąlusi oda, nusilpę, lyg suplonėję plaukai. Kur pasisemti energijos?
Padėti galėtų vitaminai - kiekvieno žmogaus organizmui reikalingos biologiškai aktyvios medžiagos, įeinančios į maisto sudėtį. Vitaminai nėra energijos šaltinis, tačiau jie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kitus organizme vykstančius procesus.
Vitaminai būtini visais gyvenimo laikotarpiais, tik kiekvienam žmogui jų reikia skirtingai. Tai priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, daugiau vitaminų reikia nėščioms ir žindančioms moterims, greitai augantiems vaikams ir paaugliams, žmonėms, kurie intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Dėl didesnio protinio krūvio, ilgalaikės psichologinės įtampos ar streso (pvz., vykstant egzaminams) vitaminų poreikis taip pat padidėja.
Vitaminų rūšys
Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (C, B, P, PP, folio rūgštis ir kt.) ir tirpius riebaluose (A, D, E, K). Vandenyje tirpūs vitaminai neatsparūs karščio ir šarmų poveikiui, šiek tiek atsparesni rūgštims, o riebaluose tirpūs vitaminai atsparesni karščiui ir šarmams. Riebaluose tirpūs vitaminai yra linkę kauptis žmogaus organizme, o vandenyje tirpūs vitaminai šios savybės neturi.
Reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį reikėtų stengtis gauti su maistu, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, pakankamai vaisių ir daržovių. Pažiūrėkime, kaip pavasaris gali padėti papildyti per žiemą išsekusias vitaminų atsargas. Jau neužilgo atsiras pirmosios žalios daržovės. Svogūnų laiškai. Turi ypač daug vitamino C, padeda nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies veiklą, gelbsti nuo nuovargio ar išsekimo. Rūgštynės. Gausios vitaminų C, B, PP, jose nemaža kalio bei karotino, paprastai trūkstamų pavasarį. Rūgštynės ypač vertingos ankstyvą pavasarį, kol jose dar nedaug oksalo rūgšties. Vėliau jas patariama vartoti saikingai. Špinatai. Turi daug folio rūgšties - vitamino, padedančio įveikti blogą nuotaiką ir depresiją. Patariama kartą per savaitę suvalgyti lėkštelę šviežių ar virtų špinatų. Salotos. Vertinamos dėl dietinių savybių ir švelnaus kartoko skonio. Salotų lapai gaivina pavargus, malšina troškulį, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Valgant salotas, gerėja virškinimas, stiprėja kraujagyslių sienelės, kraujyje mažėja cholesterolio, gerėja kraujodara, šlapimo išsiskyrimas. Daiginti kviečiai. Juose gausu įvairių vitaminų bei mikroelemento cinko. Jo labai reikia, kad oda taptų sveika, švelni ir lygi, nelūžinėtų nagai, būtų sveiki plaukai.
Nepamirškime ir tų labai naudingų pavasarinių augalų, kuriems darže ar sode neatsirado vietos. Dilgėlė priskiriama ypač vitaminingų augalų grupei. Dilgėlių lapuose yra angliavandenių, baltymų, riebalinio ir eterinio aliejaus, vitaminų C, K, B2 ir B3, fermentų, daug chlorofilo, karotino, mineralinių medžiagų. Dilgėlės nuo seno vartojamos kraujavimui stabdyti, biologiškai aktyvios jų medžiagos skatina eritrocitų gamybą, slopina uždegimų procesus. Dilgėlės tinka sąnarių, odos ligoms, mažakraujystei gydyti, stiprina plaukus ir dantenas. Paprastosios kiaulpienės jauni lapai tinka salotoms. Kad nebūtų tokie kartūs, jie mirkomi sūriame vandenyje. Pienių lapų salotas valgome, kai trūksta vitaminų, kai sergame mažakraujyste. Jos aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, gerina medžiagų apykaitą.
Pavasarį trūkstamų vitaminų atsargas galime papildyti ir valgydami kitas daržoves - morkas, burokėlius, kopūstus - ar vaisius. Tiesa, po žiemos juose vitaminų mažiau, negu rudenį. Pagalvokime, ar visada valgome šviežią, tinkamai paruoštą maistą. Dalis vitaminų suyra kaitinant, konservuojant produktus, ilgai laikant galutinai paruoštus patiekalus. Jei tinkamai maitindamiesi vis tiek jaučiame vitaminų stygių, pasitarę su gydytoju, galime pamėginti vartoti vaistinėse parduodamų vitaminų rinkinių.
