INKSTŲ AKMENYS GULDO NET IR STIPRIAUSIUS VYRUS
Kęstutis Bytautas
Inkstų akmenligė - tai liga, pasireiškianti akmenų susidarymu inkstų taurelėse ar geldelėse. Ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Europoje šia liga serga 5-10 proc. gyventojų. Labiausiai akmenligė paplitusi Viduržemio jūros pakrantėse, mažiau - šiaurės Europos šalyse. Lietuva priklauso vidutinio paplitimo zonai. Pasaulyje mažiausiai inkstų akmenlige sergama Grenlandijoje ir Japonijos pakrantės zonose. Mums žinoma iš archeologinių radinių, kad inkstų akmenlige sirgo dar senovės Egipte.
Kodėl ši liga užklumpa?
Iki šiol nėra rasta universalios teorijos, paaiškinančios akmenų atsiradimą, tačiau apie pusę aptinkamų akmenligės atvejų reikia gydyti. Negydoma liga progresuoja, akmenys didėja, sukelia uždegimą ir prarandamas veikiantis inkstas.
Vyrus dėl jų anatominių ypatumų ši liga užklumpa daug dažniau ir paprastai išryškėja 30 - 60-aisiais gyvenimo metais. Pastebėti ir tam tikri dėsningumai: daug mažiau šia liga kažkodėl serga Islandijos, Pietų Afrikos ir Japonijos gyventojai. Daugiau - Viduržemio jūros, Baltijos šalyse, Skandinavijoje. Jei kalbėsime apie Lietuvą - tai inkstų akmenligė daugiau vargina gyvenančiuosius vietovėse, kurių dirvožemyje daugiau kobalto, kalcio, vario, o mažiau cinko, būtent - vidurio Lietuvoje.
Inkstų akmenligė dažnesnė šilto klimato kraštuose. Manoma, kad taip yra dėl gausesnio prakaitavimo, nes prakaituojant organizme būna mažiau vandens ir tirštas šlapimas sudaro visas sąlygas druskoms kristalizuotis. Be to, veikiant saulės spinduliams odoje gaminasi daugiau vitamino D, kuris iš žarnyno į kraują, o vėliau ir į šlapimą padeda patekti kalciui - taip šlapime atsiranda kalcio druskų.
Kaip diagnozuojama akmenligė
Tai lėtinė liga. Akmenys susidaro per keletą metų. Dažniausiai pacientai sakosi susirgę staiga, kai pajuto priepuolinio pobūdžio skausmus juosmenyje. Susirietę iš skausmo, vemiantys pacientai į ligoninę atvežami priepuolio metu. Maudžiantis juosmens skausmas, pokyčiai šlapime taip pat leidžia įtarti inkstų akmenligę. Diagnozė patvirtinama ultragarsinio ir rentgenologinio tyrimo metu. Po šių tyrimų galima atsakyti į klausimus, ar esami akmenys pavojingi, ar gali pasišalinti patys, ar reikalingas chirurginis gydymas. Papildomai ištyrus kraują, šlapimą, o geriausia - išėjusio akmens sudėtį, galima rekomenduoti medikamentinį gydymą, kuris tirpdytų likusius akmenis ir neleistų susidaryti naujiems.
Jei koks akmenukas iš inksto numigruoja į šlapimo takus, prasideda skausmai, nes akmenukas užblokuoja šlapimtakį ir šis nebepraleidžia šlapimo. Inkstas šlapimą gamina, o jam pasišalinti nėra kaip. Inkstas burksta, didėja, prasideda skausmai. Akmenukui slenkant šlapimtakiu skausmai plinta į kirkšnis, lytinius organus, varo dažnai ir skausmingai šlapintis. Laiku nenormalizavus šlapimo nutekėjimo, inkstas gali nustoti funkcionuoti.
Šie simptomai gali būti panašūs į kitų ligų - tulžies pūslės akmenligės, uždegimo, žarnyno nepraeinamumo, apendicito - simptomus. Tad medikams tenka nustatyti tikrąją priepuolio priežastį.
Kalciniai ir nekalciniai akmenys
Kalciniai akmenys sudaro 75-80 proc. Jeigu žinoma, iš kokių druskų susidarė akmenys, reikia ieškoti, kas galėjo tai sukelti. Kalcio kiekis organizme priklauso nuo pasisavinimo iš žarnyno, pašalinimo pro inkstus ar rezorbcijos iš kaulų. Kalcio balansą palaiko hormonai - kalcitoninas, vitaminas D, parathormonas.
Nekalciniai akmenys - tai uratiniai (sudaryti iš šlapimo rūgšties), cistiniai (iš cistino), oksalatiniai (iš rūgšties druskų) bei struvitiniai (magnio ir amonio fosfatų). Šių medžiagų perteklius gali būti nulemtas įgimtų ar įgytų ligų, neadekvačios mitybos. Kiečiausi yra oksalo akmenys.
Dažniausiai akmenys būna mišrūs.
Kaip gydoma inkstų akmenligė
* Visais atvejais pirmiausia rekomenduojamas pakankamas skysčio kiekis. Per parą sveikam suaugusiam žmogui reikėtų ne mažiau kaip 2 litrų vandens. Galima pradžiuginti alaus mėgėjus - šviesus alus varo šlapimą, tad galima jo nevengti. Vertėtų atsiminti, kad vaisiuose ir daržovėse vandens yra per 90 proc. * Nustačius akmens sudėtį skiriamas medikamentinis gydymas. * Akmuo, pasiekęs daugiau nei 2 cm dydį, išimamas operaciniu būdu. * Esant komplikuotiems atvejams, kai atsiranda karščiavimas, kai akmuo užkemša šlapimo takus, operacinis gydymo būdas gali būti taikomas ir esant mažiems akmenims, nes tokia situacija gali tapti pavojinga ligonio gyvybei. * Mažesni nei 5 mm akmenukai paprastai pasišalina savaime. Didesni kaip 8 mm akmenys gali užstrigti. Jei akmenukas pats nepasišalina, tenka jį ištraukti iš šlapimtakio specialia kilpute ar atlikti akmenų šalinimo operaciją. Operacijos metu iš organų pašalinti akmenys keliauja į laboratoriją - ištiriama jų cheminė sudėtis. Atsižvelgiant į tai, iš kokių druskų jie yra sudaryti, ligoniui pateikiamos rekomendacijos, kokio maisto vengti, kokį apriboti - kad akmenukai vėl nesusidarytų. Tobulėjant medicininei aparatūrai, didelė dalis inkstų akmenų jau nėra operuojami. Pasaulyje plačiai taikomi elektromagnetiniai, ultragarsiniai, lazeriniai akmenų skaldymo šaltiniai. Be to, visuotinai pritariama, kad greta sudėtingų akmens pašalinimo būdų reikalingas medikamentinis gydymas, kuris sumažina ligos pasikartojimo dažnį. Svarbus vaidmuo tenka dietai. Ji priklauso nuo inkstuose esančių akmenų cheminės sudėties. * Jei nustatyti oksalatiniai akmenys - skiriama dieta, ribojanti rūgštynių, rabarbarų, špinatų, burokų, bulvių, ankštinių, slyvų, kavos, šokolado vartojimą. * Jei akmenys fosfatiniai ir karbonatiniai - patartina dieta, rūgštinanti šlapimą (mėsa, žuvis, spanguolės). Tokiam ligoniui draudžiama valgyti džiovintus vaisius, apelsinus, fermentinį sūrį. * Esant uratiniams akmenims, reikia valgyti tokius produktus, kad susidarytų šarminė aplinka, nes tada jie gali sutrupėti ir pasišalinti su šlapimu. Tai pasiekiama nevalgant mėsos, žuvies, atsisakant inkstų, kepenų patiekalų, rūkytų produktų. Gyvulinės kilmės baltymuose gausu purino, jo apykaitos produktas yra šlapimo rūgštis. Reikėtų pamiršti kavą ir stiprią arbatą, pradėti gerti specialų mineralinį vandenį. Neretai šių priemonių pakanka akmenligės pasikartojimo tikimybei sumažinti. Kadangi akmenys dažnai susidaro rūgščiame šlapime, tai šlapimo šarminimas gali sumažinti akmenų susidarymo tikimybę (skiriamas kalio citratas).
Liaudies medicinos patarimai
Rekomenduojama gerti takažolių, beržų lapų, bruknių lapų, krapų arbatas. Jei sutrikusi inkstų funkcija, beržų lapų arbatos negalima vartoti.
Gerti morkų sultis po šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Šaukštelį supjaustytų petražolės šaknų ir lapų užplikyti stikline verdančio vandens, 2-3 val. palaikyti šiltai, o po to gerti nedideliais gurkšneliais po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.
2-3 šaukštus juodųjų serbentų lapų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, gerti kasdien.
