Šengeno erdvės plėtra atveria dideles galimybes regioniniam bendradarbiavimui. Keturių Lenkijos kaimynių - Čekijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vokietijos piliečiai nuo šių metų gruodžio 21-osios laisvai keliaus per sieną, be stovėjimo eilėse ir dokumentų patikros.
Lenkijos prekybininkams „Šengenas” nelygu stebuklas. Jie tikisi, kad pasieno kontrolės panaikinimas pritrauks dar daugiau klientų iš anapus sienos. Jau dabar Lenkijos Vakarų pasienio miesteliuose vokiečiai ne tik apsirūpina pigesniu maistu ar degalais, bet ir tvarko šukuosenas, siuvasi drabužius ar taisosi dantis.
Savo ruožtu pietiniame pasienyje gyvenantys lenkai dažni svečiai čekiškose parduotuvėse. Ypač didelę paklausą turi alus bei miltiniai skanėstai.
„Pagaliau ir mes pasijusime kaip tikri europiečiai, tarsi kokie vokiečiai ar prancūzai”, džiaugsmo neslepia lenkai. Ypatingai džiūgauja tie, kurie iš gyvenimo prie sienos prisiduria prie nedidelių pensijų ar atlyginimų. „Kai kasdien važiuoji Kalvarijon įsipilti degalų, nusibosta du kartus kaišioti pasieniečiams pasą,” - sako Wanda prisistačiusi Seinų gyventoja.
Seinų miestelio meras Stanislawas Kapas tikisi, kad sienų kontrolės panaikinimas paskatins dar šiltesnę gyventojų draugystę abipus sienos. Nors ir taip, pasak mero, bendradarbiavimas yra pavyzdingas. Meras vardija renginius, kuriuose pasirodė lietuviški kolektyvai, giriasi kartu su Lietuvos pasienio regionais vykdomais turizmo projektais, dažnais savivaldybių atstovų vizitais. Tačiau sutrinka paklaustas, ar nebūtų dar šiltesni santykiai, jeigu Seinų miestelis parodytų didesnį dėmesį lietuvių kultūros paveldui. Jau kelinti metai miesto taryba atmeta lietuviškų organizacijų prašymą pavadinti vyskupo Antano Baranausko vardu vieną miestelio gatvę, taip pat lietuvių organizacijoms sunku pralaužti biurokratų keliamas kliūtis, kad būtų leista pritvirtinti lentą, menančią „Šaltinio” spaustuvę. O „Žiburio” lietuviška mokykla, pastatyta Lietuvos lėšomis, iki šiol negauna viso priklausomo finansavimo. „Kad ir Lietuvoje lenkiškos mokyklos turi finansinių problemų, o ir lenkų kalbai irgi nėra vietos,”- priekaištus atmeta meras, aiškindamas, kad nė viename Vilniaus restorane neaptiko... valgiaraščio lenkų kalba.
Petras Maksimavičius, Lenkijos lietuvių draugijos valdybos narys, neatmeta galimybės, kad kada nors Seinų lietuvių “Žiburio” mokykloje mokysis vaikai, gyvenantys anapus sienos. „Juk mokylinis autobusiukas, kuris kasdien Rakelijoje renka vaikus į mokyklą, važiuoja vos du kilometrus nuo Kučiūnų! O kas šiandien gali pasakyti, kad po kelerių metų neatsiras greta esančiuose Lietuvos kaimuose norinčiųjų pasimokyti Lietuvos Respublikos lėšomis pastatytoje mokykloje Seinuose?”
Nereikalingi statiniai
Trakiškių stotis
Apie Trakiškių stoties klestėjimą galima kalbėti tik su labai didelėmis išlygomis. Trakiškės - tai paskutinė stotelė Lenkijos - Lietuvos pasienyje, „Rail Baltica” geležinkelio trasoje. Pirmasis traukinys iš Trakiškių į Lietuvą išvyko 1992 metų sausį. Netrukus šalia medinės, caro laikus menančios stotelės išdygo imponuojančių gabaritų pastatas. Bet jis veikė trumpai, tik iškilmingo atidarymo metu. Nuo tos dienos devyniomis spynomis užrakintas pastatas stovi tuščias, uždaryta laukiamoji salė, neveikia nė vienas iš trijų kasos langelių. Dabar du kartus per dieną Trakiškėse stoja traukinys: apie pirmą važiuoja į Šeštokus ir po pusantros valandos grįžta. Šiokadieniais Trakiškėse paprastai niekas neišlipa nei neįlipa, tik savaitgaliais Vilniaus kryptimi traukia keli, kartais keliolika Lietuvoje studijuojančių vietos lietuvių ir dar menkesnė grupelė vykstančių link Varšuvos. Ir žiūrėdami į užrakintą, niekam netarnaujančią stotį, trūkčioja pečiais. Punsko lietuviai šmaikštauja, kad Trakiškių stotis yra mažo lenkų tikėjimo liudijimas. Nes esą Varšuva manė, kad Lenkija pirmoji įstos į ES, ir Trakiškių stotis bus paskutinė ES teritorijoje, taigi, turės aptarnauti didžiulius keliautojų srautus iš ir į Europos Sąjungą.Tačiau ne tik Trakiškių stotis - išmesti pinigai. 2002-2004 metais Lenkija išleido 400 milijonų zlotų naujiems pasienio postams, kurie nuo š.m. gruodžio dvidešimt pirmosios bus niekam nereikalingi. Dar šių metų sausį, kai jau buvo beveik aišku, kad Šengeno plėtra įvyks šiais metais, dar viena perėja buvo atidaryta pasienyje su Slovakija. Dabar visus tuos statinius teks išardyti, o tai, kaip skaičiuojama, vėl kainuos keliasdešimt milijonų zlotų.
Punsko gyventojai juokauja, kad išgelbėjo Lenkiją nuo dar didesnių išlaidų, protestuodami prieš pasienio užkardos steigimą Punsko miestelyje. Varšuva dėkinga turėtų būti ir Lietuvos valdžiai, palaikiusiai punskiečių protestą. Prieš keletą metų pasieniečių planuose buvo Punske arba jo aplylinkėse statyti ne tik užkardą, bet ir pasieniečių gyvenamąjį pastatą.
Siena su kaimynais nebus geležinė uždanga
Lenkija tikina, kad neatsitvers geležine uždanga nuo kaimynių, likusių už Šengeno erdvės ribų. Ypač Varšuvai rūpi palaikyt kuo glaudesnius ryšius su strategine partnere – Ukraina. Ukrainos, kaip ir Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, vizos bus privalomos. Tačiau Varšuva sieks, kad jų kaina bei su išdavimu susijusieji formalumai nesutrikdytų gyventojų judėjimo. Dar prieš įsigaliojant Šengeno sutarčiai ketinama pasirašyti su Ukraina sutartį, palengvinančią abiejų valstybių piliečių keliones. Numatoma, kad studentams ir jaunimui iki dvidešimt vienerių metų bei turintiems legaliai Lenkijoje gyvenančius giminaičius vizos bus nemokamos. Likusieji Ukrainos piliečiai mokės už vizą 35 eurus, tai yra, tiek, kiek nustatyta sutartyje tarp Ukrainos ir ES. Taip pat Lenkija planuoja ateityje pasirašyti su Ukraina sutartį dėl pasienio judėjimo, pagal kurią pasienio gyventojai (iki 50 km) už vizą mokės 20 eurų. Baltarusijos piliečiams viza kainuos 60 eurų, kadangi Minskas neturi atitinkamos sutarties su ES.
Lenkija pasirūpino ir savo tautiečiais gyvenančias Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Jie gaus Lenko kortelę, kuri suteikia žymias lengvatas lenkų kilmės asmenims. Kortelės savininkams ne tik bus supaprastintas vizų išdavimo procedūros, bet ir nereikės mokėti už vizą. Už vizas sumokės Lenkija. Tam tikslui Lenkijos biudžete numatyta metams nuo 60 iki 80 mln eurų. Lenko kortelę gaus asmuo, kuris įrodys, kad moka lenkų kalbą arba kad dirba lenkų tautos ir kultūros labui ir Lenkijos konsulo akivaizdoje pateiks raštišką deklaraciją, jog yra lenkų kilmės.
