Danutė JOKUBĖNIENĖSpecialiai „Ekstrai“ iš Briuselio
Briuselyje jau baigia žydėti tulpės ir narcizai – vėlyvas pavasaris. Šilti orai belgus išviliojo į lauko kavines ir parkus, todėl iki vėlyvos nakties gyva pagrindinėse gatvėse ir aikštėse. Gurkšnodami savo populiarųjį alų Europos Sąjungos sostinės gyventojai per daug nesidomi Europos Sąjungos plėtra, jiems pakanka savų kasdienių rūpesčių. Iš Lietuvos atkeliavęs posakis „ramus kaip belgas“ čia sunkiai suprantamas, nes dažniau pasakoma – „available as belgian“ („per daug neužsiėmęs, lengvai pasiekiamas kaip belgas“, – liet.). Nors patariama net ir su reikalu neskambinti į darbovietę valandą po darbo pradžios ir valandą prieš jo pabaigą, tačiau jei jau belgas dirba, tai tas darbas bus atliktas kruopščiai ir sąžiningai. Vidutinis kvalifikuoto darbininko atlyginimas – apie 3 tūkstančius eurų per mėnesį. Benzinas – 1,15 euro, alaus kaina gausybėje kavinukių – apie 3 eurus. Kalbinti belgai tvirtina, kad ES plėtra jiems naudinga tuo, kad padidins butų nuomos kainas, nes nemažai Briuselio gyventojų iš to gyvena. Šeimos turi ir po 100-120 butų. Dabar nedidelį vieno kambario butelį pigiausiai dar gali išsinuomoti už 300 eurų per mėnesį.
Visi keliai veda į Briuselį
Prie Europos Parlamento (EP) verda statybos. Nors ir buvo žadėta, kad čia iškils pastatai, kuriuose įsikurs naujųjų valstybių narių parlamentarai, tačiau atrodo, kad įkurtuvių teks palaukti dar ilgokai. EP planuojamas didysis persikraustymas, tuo labiau kad ir parlamento kadencija baigiasi. Kaip paaiškino Lietuvos Seimo atstovė EP Rūta Bunevičiūtė, didžiausia problema – garantuoti, kad posėdžiai būtų verčiami į visų ES valstybių kalbas, nes tam vertėjų kabinos nepritaikytos. Todėl EP patvirtino dokumentą, kuriuo kalbų režimas bus iš dalies ribojamas, kad nebūtų paralyžiuotas EP darbas, nes plenariniame posėdyje parlamentaras, neradęs dokumento savo valstybės kalba, gali sustabdyti klausimo svarstymą.
R.Bunevičiūtė čia jau ilgiau kaip metai. Ji teikia reguliarias apžvalgas apie EP darbą mūsų Seimui, informuoja, kokie galimi reikšmingi dvišaliai ar daugiašaliai vizitai, kokios kaimyninių valstybių pozicijos vienu ar kitu klausimu. Toks darbas jai ne naujiena, nes pusmetį čia stažavosi, o ir Lietuvos Seime nuo 1992 metų dirbo Informacijos analizės skyriuje, vėliau – Tarpparlamentinių ryšių skyriuje. Paklausta, ar greitai prigijo, ar nebuvo baimės pasimesti tarp čia zujančių eurobiurokratų, Rūta paminėjo, kad atstovauti Lietuvos Seimui – didelė atsakomybė: „Čia tiek visko vyksta – plenariniai, politinių grupių, 17 komitetų posėdžiai, begalė spaudos konferencijų. Reikėjo sudėlioti prioritetus. Daug padėjo čia dirbančių žmonių profesionalumas ir geranoriškumas. Privalai būti aktyvus ir komunikabilus, pats ieškoti kontaktų bei laiku ir vietoje pasiūlyti kitiems reikalingą informaciją. Tada tapsi patikimu partneriu“.
Savo nacionalinių parlamentų atstovus atsiuntė Lietuva, Lenkija, Latvija ir Slovėnija. Vėl esame tarp lyderių, nes tokių atstovų neturi ir kai kurios valstybės senbuvės. Atstovo statusas bei pozicija čia gerbiama, jiems sudarytos visos reikalingos dirbti sąlygos, jie turi ir savo vietas komitetų posėdžių salėse. Europos Parlamente mums bus skirta apie 100 darbo vietų. Net 59 proc. jų užims vertėjai ir aukštesnės kategorijos administratoriai. Darbuotojų kvalifikacija ir patirtis čia vertinama, nors vienoje pozicijoje dirbti ilgiau nei 7 metus nevalia – eurobiurokratai rotuojami. Tvirtinama, jei jau įsisukai į tą ratą, tai lieki jame visam laikui.
Pirmoji repeticija – sėkminga
Didžiausias sujudimas, kuriam iš anksto ir kruopščiai ruoštasi, buvo naujųjų ES valstybių narių komisarų audiencija EP. Tam buvo parengtas ir specialus tinklalapis internete, atidarytas puikiai įrengtas spaudos centras su darbo vietomis žurnalistams. Kalbos buvo verčiamos iš ir į nacionalines kalbas. Nuo lapkričio mėnesio stojančiųjų šalių žurnalistams EP surengti net 6 seminarai, kuriuose dalyvavo apie 120 žurnalistų. Jie buvo supažindinti su visomis darbo EP galimybėmis bei reikalingomis tarnybomis, galėjo susitikti su aukščiausio rango administratoriais.
D.Grybauskaitė šiuose klausymuose pasirodė puikiai. Jau po posėdžio mūsų komisarė „Ekstros“ žurnalistei sakė: „Jaučiau, kad salėje tvyro pozityvi nuotaika, ir klausimų tonas parodė, kad parlamentarai nusiteikę palankiai. Nejaučiau, kad esu atakuojama ar mėginama suklaidinti. Gavau mažiau klausimų nei tikėjausi ir buvau pasiruošusi“. Paklausta, kaip žada pažymėti gražią sėkmę, D.Grybauskaitė atsakė, kad pirmiausia teks pasirūpinti buitimi, nes dar nesusirado buto, o nuo balandžio 30 dienos jau pradeda darbą.
Sveiki atvykę
Kad EP pirmininkas airis Patas Coxas mėgsta bendrauti su žurnalistais, visiems žinoma. Pats kadaise dirbęs žurnalistu, liko dėmesingas savo buvusiems kolegoms. Todėl nenustebau gavusi kvietimą kartu papietauti. Keletas žurnalistų iš naujųjų ES valstybių narių turėjo ne tik progą visą valandą bendrauti su aukščiausiu EP pareigūnu, bet ir buvo pavaišinti puikiais pietumis. Tuo labiau kad kuluaruose kalbama, jog P.Coxas – realus kandidatas po rinkimų užimti Europos Komisijos pirmininko R.Prodi kėdę.
Sveikindamas Lietuvos žmones ir tardamas „Welcome!“, EP pirmininkas P.Coxas mielai atsakė į „Ekstros“ klausimus.
- Jūs lankėtės Lietuvoje prieš referendumą dėl stojimo į ES, gal galime tikėtis sulaukti jūsų ir prieš EP rinkimus?
- Tam turėčiau gerokai paderinti savo darbotvarkę. Jeigu ir atvykčiau, tai ne todėl, kad padėčiau partijoms jų rinkimų kampanijoje, o kad parodyčiau dėmesį šaliai ir jos žmonėms, kurie dalyvaus rinkimuose. Jei tokia galimybė atsiras, mielai ja pasinaudosiu. Ta proga norėčiau pabrėžti didelį skirtumą tarp nacionalinių rinkimų ir rinkimų į EP. Juk nacionaliniuose rinkimuose visa partijų ir kandidatų energija sutelkiama pasiekti valdžią. EP rinkimuose nėra to katalizatoriaus, kuris veiktų kaip didelį interesą stimuliuojanti injekcija. Todėl ir rinkimai yra ramesni, nes ir pats Europarlamentas yra kitoks.
- Kokie buvo didžiausi sunkumai ir kas teikė daugiausia džiaugsmo jūsų pirmininkavimo metais?
- Iš prigimties esu optimistas. Aišku, sunkumų buvo nemažai, tačiau ne išeitis dėl jų sėdėti nusiminus ir nieko nedaryti. Aš į sunkumus žiūriu greičiau kaip į iššūkį. Malonu, kad man pirmininkaujant didžioji parlamentarų dalis balsavo už reformas svarstant naująjį EP statutą. Tenka apgailestauti, kad jis nebuvo priimtas, todėl žadu apie tai kalbėtis su tais, kurie prieštaravo, kad ši problema paaiškėtų dar iki naujųjų rinkimų.
- Mums gaila atiduoti D.Grybauskaitę Europai. Ar yra tikimybė, kad rudenį – jau po rinkimų, ji galės kuruoti jai artimesnę sritį?
- Nenorėčiau reikšti savo nuomonės apie konkrečius naujuosius komisarus. Apie visą Europos Komisiją ir pokyčius joje galėsime kalbėti tada, kai jau turėsime visą 25 komisarų kolegiją. O dar konkrečiau, kai komisaras bus skiriamas 5 metams. Todėl šioje Komisijoje postai ir pozicijos neturėtų būti laikomi nuolatiniais, nes savo nuomonę turės tarti ir naujasis Komisijos pirmininkas. Ieškoma įvairių galimybių, kaip būtų galima reformuoti pačią Komisiją būsimiems 5 metams. Šiandien sunku pasakyti, kas bus naujasis Komisijos pirmininkas.
- Ar juo nesitikite tapti jūs?
- Tokį klausimą galėčiau pateikti ir aš pats. Nuoširdžiai sakau, kad į jį tikrai dar negaliu atsakyti. Mūsų vyriausybė skirs savo komisarą. Airijoje girdimos įvairios spekuliacijos šiuo klausimu, minima ir mano pavardė. Todėl sutikite (šypsosi) – tapti institucijos lyderiu neįmanoma nebūnant jos nariu.
- Gal galėtume išgirsti jūsų nuomonę apie politinį nestabilumą kai kuriose stojančiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje?
- Vykstančius pokyčius visada lydi daug baimių. Populizmas yra tokia politika, kuri paremta ne realybe, o iliuzijomis. Būtų didelė klaida, jei populizmas sumažintų ir pokyčių pačioje ES galimybes. Galiu pasiremti savo valstybės patirtimi, nes mes turėjome nelengvą pokyčių laikotarpį. Jei būtume pasidavę populizmui, nebūtume pasiekę to, ką turime šiandien. Todėl tikiuosi, kad išrinktieji į aukščiausius valstybės postus naudosis savo valdžia labai atsakingai.
Šią savaitę Lietuva tampa Europos Sąjungos nare.
