Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.
Šveicarijos Cugo kantono regioninis teismas pratęsė bendrovei apsaugos nuo bankroto terminą nuo sausio 10 iki liepos 10 dienos, teigiama trečiadienį Šveicarijos oficialiajame komercijos leidinyje paskelbtame pranešime.
Rusijos „Gazprom“ patronuojamoji įmonė „Nord Stream 2 AG“ yra įsikūrusi Cuge.
Teismo paskirta „Nord Stream 2“ administratorė „Transliq“ paprašė teismo pratęsti terminą.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė sustabdė dujotiekio sertifikavimo procesą vasario 22 dieną, Rusijai pripažinus dviejų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę.
Po dviejų dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o JAV prezidentas Joe Bidenas tuomet nurodė savo administracijai įvesti sankcijas „Nord Stream 2“ valdančiai bendrovei.
Dujotiekio projektui ilgą laiką priešinosi Ukrainos ir Rytų Europos šalys, taip pat abi partijos Jungtinėse Valstijose.
Kovo pradžioje veiklą vykdanti įmonė pranešė atleidusi visus savo darbuotojus Cuge, kurių, pasak vietos pareigūnų, buvo iki 110.
Rusija kadaise eksportuodavo daugiau nei pusę Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų, tačiau birželio viduryje pradėjo mažinti tiekimą, motyvuodama tariamomis techninėmis lygiagrečiojo dujotiekio „Nord Stream 1“ problemomis.
Nuo rugpjūčio pabaigos Rusija visiškai nutraukė dujų tiekimą Vokietijai.
V. Putinas periodiškai siūlė Vakarams tiekti dujas per „Nord Stream 2“, tačiau pasiūlymas buvo nepriimtinas Vokietijos ir kitų šalių vyriausybėms.
Rugsėjo mėnesį įvykę povandeniniai sprogimai apgadino ir „Nord Stream 1“, ir „Nord Stream 2“ linijas.
Švedijos pirminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras praėjusį mėnesį pranešė, kad tyrėjai aptiko sprogmenų pėdsakų toje vietoje, kur dujotiekiai buvo apgadinti dėl „sabotažo“ aktų.
Tyrėjai nenurodė, kas, jų nuomone, gali būti atsakingas už sprogimus.
