Globalus pensijinis indeksas atspindi komfortabilumą į pensiją išėjusiems įvairių šalių gyventojams. Indeksas yra paremtas tokiais rodikliais, kaip finansavimas, materialinė gerovė, sveikata ir gyvenimo trukmė. Pirmauja reitinge tokios šalys, kaip Norvegija, Šveicarija ir Islandija.
Indekse viso yra skaičiuojami 18 parametrų, kuriuos galima suskirstyti į 4 pagrindines grupes:
1. Materialinio apsirūpinimo indeksas; 2. Finansų užtikrinimo indeksas (prieiga prie kokybiškos finansinių paslaugų ir indėlių apsaugos sistemos) 3. Sveikatos indeksas (galimybė gauti medicinos paslaugas) 4. Gyvenimo lygio indeksas (ekologija ir aplinkos apsauga).
Šveicarijos pensijinė sistema
Leidinys „Swissinfo“ pateikė Šveicarijos pensijinės sistemos modelį, kuris atskleidžia, kokių išmokų pagal galiojančią dabar sistemą gali tikėtis į pensiją išėję šveicarai. Tokia, kokia ji egzistuoja dabar, Šveicarijos pensijų fondų sistema buvo paskelbta po 1972-ųjų gruodžio 3-iosios federaliniame referendume. Ji yra paremta trimis „ramsčiais“ ar „pakopomis“, kiekviena kurių sprendžia savas užduotis. Pirmoji pakopa iš esmės yra bazinė valstybinės pensijos draudimo sistema.
Pirmosios pakopos fondas yra formuojamas iš solidarių apdraustojo ir valstybės išmokų. Gyventi vien iš šios pensijos Šveicarijoje neįmanoma. Jeigu skirti įmokas tik „pirmajam ramsčiui“ maksimalų įmanoma laiką (44 metus moterims, ir 45 metus vyrams), tai minimali pensijinė išmoka sudarytų 1200 frankų (1088 eurai), pagal Šveicarijos pragyvenimo lygį tai yra nedaug.
Antroji pensijinės sistemos „pakopa“ sudaryta tiek iš apdraustojo kaip draudžiamojo asmens gamyboje, tiek ir darbdavio išmokų. Reguliuojama ši procedūra „Profesionalaus draudimo įstatymu“ («Bundesgesetz über die berufliche Alters-, Hinterlassenen,- und Invalidenvorsorge»). Įnašus pagal šią tvarką moka praktiškai visi samdomi darbuotojai, likusieji gali tai daryti laisva valia.
Pagrindinis „antrinės pakopos“ tikslas – užtikrinti žmonėms, išeinantiems į užtarnautą poilsį, kartu su „pirmine pakopa“, galimybę užsitikrinti net iki 80 proc. buvusio atlyginimo.
Pavyzdžiui, sukaupęs savo pensijų fonde 500 tūkst. frankų (454 tūkst. eurų), žmogus gali tikėtis per mėnesį gauti 2,8 tūkst. frankų (2500 eurų). Čia dar neįskaičiavus standartinių išmokų pagal „pirmąją pakopą“. Viso šveicaras gali tikėtis gauti apie 4 tūkst. frankų (3600 eurų) pensiją. Ši suma iš esmės siekia Šveicarijoje esančias minimalų uždarbį, pagal Šveicarijos standartus, tai nėra didelė suma.
Trečioji šveicarų pensijų pakopa yra taikoma savanorišku principu. Šią sistemą siūlė begalė bankų, o pensijų fondų draudimai yra populiari investicija ir dėl taikomų mokesčių lengvatų.
Vienas tipinis Šveicarijos pensininkės pavyzdys, kurį pateikė „USA Today“ – 68-ių Christiane Blattner, išdirbusi 44 metus administracine asistente. Ch. Blattner gauna daugiau nei 4 tūkst. eurų pensijos ir draudimo pajamų – pakankamai, kad galėtų išlaikyti dviejų miegamųjų namus mažame miestelyje netoli Ženevos.
„Aš tikrai nesu turtuolė, tačiau galiu sau leisti tai, kas reikalinga ir net kartais pasilepinti kažkuo prabangiau“, – pasakojo leidiniui Ch. Blattner.
