Romualdas BALIUTAVIČIUS „Lietuvos ryšiai su švedais buvo nutrūkę tik tarybiniais metais, – tvirtina dizaineris Vilius Puronas. – Neseniai teko bendrauti su žurnalistu iš Švedijos, besidominčiu įžymiomis Šiaulių krašto vietomis. Ir štai aną savaitę gavau keturis švedų žurnalo „Vi“ egzempliorius, kuriame keletas iliustruotų puslapių skirta Kryžių kalnui“.
V. Purono manymu, dažnokai pamirštame šalia turintys tokį stebuklą, kurį koks nors amerikietis arba vokietis seniai būtų išreklamavę, išgarsinę ir t. t. Mes gi linkę pamiršti ne tik kalną, bet ir patį miestą.
„Labai įdomu, kad Kryžių kalnas turi sąsajų su Švedija ir istoriniu požiūriu, – tęsia pašnekovas. – Visi esame įsitikinę, jog pirmieji kryžiai buvo pastatyti 1847 metais. O vėliau, po 1863-ųjų sukilimo, Kryžių kalnas tapo ir mūsų tautos rezistencijos forma.“
Besidomėdamas kryžių kalno praeitimi, V. Puronas teigia radęs įdomių faktų. Štai gerokai anksčiau, švedų kariuomenės ataskaitose, minimos kryžių grupės Lietuvoje.
Ir pirmi atsiliepimai apie Kryžių kalną buvo ne rusų ir ne vokiečių rašytiniuose šaltiniuose. 1930 m. švedas Carl Mohander, keliaudamas į Rygą ir atsitiktinai pamatęs Kryžių kalną, buvo apstulbintas. Savo įspūdžius apie šią didingą, šventą vietą ir gilaus tikėjimo vietines moteris aprašė kelionės prisiminimuose.
„Švediškai Kryžių kalnas skamba kaip „Kors kulle“, – tęsia V. Puronas. – Įdomu tai, kad ši vieta istorikams buvo žinoma ir kaip Kūlės pilis, kurią 1345 metais sudegino Livonijos ordino magistras Gosvinas.“ Taigi užsieniečiai, šiuo atveju – švedai, domisi mūsų istorija ir įžymybėmis. Ar viskas padaryta, kad mūsų istorinės kultūrinės vertybės bei paminklai būtų žinomi plačiajame pasaulyje?
„Bandome ieškoti būdų, kaip pramoninį miestą padaryti patrauklų svečiams. Klaipėda turi uostą, mes – oro uostą, tačiau neišnaudojame šitos galimybės. Ta linkme niekas nedaroma. Mūsų savivaldos darbas – tarpusavio rietenos partiniame lygmenyje. Ir niekas nė už ką nėra atsakingas“, – sako V. Puronas. Kuo nustebinti pasaulį, pašnekovo įsitikinimu, tikrai turime.
„Džiugu, kad publikacija apie Kryžių kalną švediškame žurnale yra nedidelis, tačiau labai reikalingas žingsnis ta linkme“, – reziumuoja V. Puronas.
