Švedija kadaise buvo laikoma tikru taikos užuovėja Europoje. Tačiau pastaruoju metu šį skandinavišką stabilumą supurtė eilė šalyje įvykusių antisemitinių išpuolių.
Malmės miestas anksčiau buvo laikomas socialinio įtraukimo į visuomenę ir tolerancijos simboliu Švedijoje. Tačiau dabar trečias pagal dydį Švedijos miestas tapo etninio ir religinio smurto epicentru. Vietinės sinagogos langai yra atsparūs kulkoms. Šventovėje vykstant religinėms apeigoms, ją nuolat saugo apsaugos vyrai, o per didžiąsias šventes prireikia net ir policijos pagalbos.
Oficialiai praėjusiais metais Malmėje prieš žydus buvo įvykdyta 80 taip vadinamų neapykantos nusikaltimų, tačiau žydų atstovai teigia, kad tikras skaičius yra gerokai didesnis.
Beveik trečdalis Malmės gyventojų yra gimę užsienyje ir panašu, kad Švedijos nuolatos skiepyta tolerancija pagaliau išvirto į visišką savo priešingybę. Dauguma Malmėje gyvenančių imigrantų yra musulmonai, dažniausiai iš Palestinos. Policija būtent juos kaltina dėl paskutiniuoju metu įvykdytų padegimų, žydams šventų vietų nuniokojimų ir išpuolių prieš pačius žydus.
Islamo centro direktorius Bejzatas Becirovas teigia, kad imigrantai iš Vidurio Rytų kartu su savimi atsiveža ir prisiminimus apie tame regione siautėjančius konfliktus. Dauguma į Malmę atvykusių imigrantų įsikūrė virtualiame gete, esančiame Rosengardo rajone. Imigrantų pajamos ir išsilavinimas yra žemi, nusikalstamumo lygis yra aukštas, o be to, tarp imigrantų vyrauja antižydiškos nuotaikos.
Žydų centro atstovas Frederickas Sieradzkis dėl išpuolių kaltina ne tik radikalius islamistus, tačiau ir vietinę valdžią. Praėjusiais metais, vykstant Izraelio karinei invazijai į Gazos ruožą, miestui vadovaujantis kairiųjų pažiūrų meras pareiškė, kad išpuoliai prieš žydus yra natūralus Izraelio veiksmų padarinys.
Į Švediją suplūdę imigrantai iš musulmoniškų šalių neperėmė vietinių tradicijų ir tokios sąvokos kaip tolerancija jiems yra visiškai svetimi.
Antrojo pasaulinio karo metais Judith Popinski nuo nacių persekiojimo pabėgo būtent į Švediją. Moteris teigia, kad šiandien Švedija yra visiškai kitokia valstybė nei kad buvo tuo metu, kai ji, būdama žydė, siekė išvengti Holokausto gniaužtų ir prieglobstį rado būtent Švedijoje.
„Tai yra visiškai skirtinga šalis nuo tos, kuri mane išgelbėjo. Anksčiau aš eidavau į mokyklas pasakoti apie savo patirtį Holokausto metu, tačiau dabar mokyklos, kuriose daug musulmonų, tuo nebesidomi. Mes čia nesijaučiame saugūs“ - skundėsi moteris.
Judithos vaikai paliko Malmę, o čia gyvenančių žydų bendruomenė nuolatos mažėja. Tačiau šiuo atveju reikia pabrėžti, kad pavojus kyla ne tik 700 Malmėje likusių žydų, tačiau ir visai Švedijos reputacijai.
