„Jeigu kažkas nutiktų mūsų Europos dalyje, manome, kad visi mes būtumėme į tai įtraukti vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl turime ruoštis situacijoms, kur mums reikės sąveikos, artimų kontaktų ir galimybių veikti kartu“, – interviu BNS sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Baltijos jūros regione tvyrant nerimui dėl Rusijos, prieš maždaug ketverius metus aneksavusios Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad būtent Rusijos veiksnys paskatino švedus pastaraisiais metais vis pozityviau galvoti apie priklausymą NATO, nors šalies politikai ir nesiima inicijuoti svarstymų dėl narystės Aljanse.
Švedija glaudžiai bendradarbiauja su NATO taip pat nepriklausančia Suomija ir toliau laikosi tradicinės karinio neprisijungimo politikos – ji nepriklauso jokiems kariniams Aljansams ir pati nusprendžia, kada ir kur dalyvauti karinėse operacijose.
Visgi ši apie 10 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis dalyvauja NATO Partnerystės taikos labui programoje ir, pavyzdžiui, siunčia savo karius į Aljanso misiją Afganistane. Be to, ji dalyvauja Jungtinių Valstijų vadovaujamoje koalicijoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“, kur savo pajėgumus skiria ir NATO.
P. Hultqvistas teigė, jog nepaisant Švedijos nepriklausymo NATO bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis yra būtinas, nes jis leidžia dar labiau kelti nacionalinių kariuomenių pajėgumus.
„Žiūrint iš karinio neprisijungimo perspektyvos, tai daryti galima. Mes nekeičiame savo karinės doktrinos“, – sakė ministras. Klausiamas apie tai, ar Švedija suteiktų karinę pagalbą Lietuvai krizės atveju, jis tvirtino nenorintis spekuliuoti apie scenarijus, kuriems yra daugybė variantų.
„Tačiau svarbiausias dalykas dabar yra diskutuoti, ką Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, visos šios šalys gali daryti kartu šioje srityje. Ką mes galime padaryti, tai ruoštis, kad galėtume krizę suvaldyti kartu, tačiau taip pat pakeltume kartelę aukštyn tam, kad krizės scenarijus taip ir neišsipildytų“, – teigė P. Hultqvistas.
Į kariuomenę ragina šaukti moteris
Pernai Švedija surengė didžiausias pratybas Baltijos jūros regione per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Mokymuose „Aurora“ dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir dar devynių šalių, įskaitant Lietuvą.
„Aurora“ buvo surengta panašiu metu, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos organizuotos pratybos „Zapad“, kėlusios susirūpinimą regione dėl savo masto ir scenarijaus.
Švedų politikai sutiko padidinti išlaidas gynybai apie 900 mln. eurų, šalis taip pat įsigyja naujos ginkluotės. P. Hultqvistas teigė, jog šalis taip pat sustiprino povandeninių laivų paieškos pajėgumus po 2014 metų incidento, kai, įtariama, Rusijos laivas įsibrovė į Švedijos teritorinius vandenis.
2016-ųjų pabaigoje Švedija po 11 metų pertraukos sugrąžino karius į strategiškai svarbią Gotlando salą, o pernai lapkritį pranešė ketinanti už beveik milijardą eurų nusipirkti amerikietiškas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
„Pirmiausia, mūsų strategija yra tobulinti karinius pajėgumus nacionaliniame lygyje. Antra, turime bendradarbiauti su visomis kitomis šalimis, su kuriomis mūsų požiūriai sutampa“, – teigė P. Hultqvistas.
Jis taip pat sakė, jog pastaruoju metu gilėjanti Europos Sąjungos gynybos integracija nekelia problemų Švedijai kaip karinio neprisijungimo politikos besilaikančiai šaliai.
„Jeigu mes galime pasiekti ko nors (...), kad galėtume turėti geresnę ginkluotę ar mažesnes jos kainas... Tai yra nauda šalims narėms. Tai neturi nieko bendra su gynybos sąjunga ar kažkuo panašiu“, – kalbėjo gynybos ministras.
2017 metais Švedija paskelbė po septynerių metų pertraukos į kariuomenę grąžinanti šauktinius. Šiemet tarnybą įvairiuose šalies daliniuose pradės 4 tūkst. jaunuolių, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, čia karo prievolininkų sąrašuose atsidūrė ir vaikinai, ir merginos.
„Ateityje turėsime geresnes gynybines pajėgas, jeigu jose tarnaus abiejų lyčių atstovai, ir vyrai, ir moterys“, – tvirtino P. Hultqvistas. „Palaikau tai šimtu procentų. Laikais, kuriuose gyvename, tai yra pats akivaizdžiausias dalykas, kurį turėtumėme daryti“, – pridūrė jis.
