Švedijos pagrindinės partijos šeštadienį susitarė leisti centro kairiajai mažumos vyriausybei likti valdžioje ir sumažinti įtaką, turimą prieš imigrantus nusistačiusios Švedijos demokratų partijos, nuo kurios priklauso jėgų pusiausvyra parlamente.
Paprastai stabilią Švedijos politiką gruodį apėmė sąmyšis, kai premjeras Stefanas Lofvenas (Stefanas Liofvenas) pareiškė kovą surengsiantis pirmalaikius rinkimus, nes jo biudžeto projektą balsuodama atmetė centro dešinioji opozicija ir Švedijos demokratai.
„Švedija turi tradiciją išspręsti sudėtingus klausimus, – pažymėjo S.Lofvenas. – Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą, kuris reiškia, kad Švedija gali būti valdoma.“
Centro kairiųjų socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos susitarimas su keturių partijos centro dešiniuoju Aljansu reiškia, kad S.Lofvenas ateinančiais metais turės vadovautis opozicijos parengtu biudžeto projektu, tačiau pavasarį galės jį koreguoti.
Tuo tarpu opozicijos Aljansas susilaikys nuo balsavimo prieš vyriausybės siūlomas biudžeto pataisas. Pirmalaikiai rinkimai, kuriuos planuota surengti kovo 22 dieną, atšaukti.
Pagal šią sutartį, kuri galios iki 2022 metų, abu blokai taip pat sutiko koordinuoti politiką pensijų, gynybos ir energetikos srityse.
„Tai reiškia, kad Švediją galės valdyti partijos, turinčios didžiausią rinkėjų palaikymą“, – sakė centro dešiniosios Nuosaikiųjų partijos vadovės pareigas einanti Anna Kinberg Batra (Ana Kinberg Batra).
Švedija yra įpratusi prie mažumos vyriausybės valdymo, ir pirmalaikių rinkimų šalyje nebuvo nuo 1958 metų, bet Švedijos demokratų partijos sustiprėjimas, atspindintis pastaraisiais metais matomą kraštutinių dešiniųjų jėgų sėkmę visoje Europoje, atvedė į aklavietę parlamente.
Ši partija, kuri po rugsėjį vykusių rinkimų tapo trečioji didžiausia jėga parlamente, grasino sužlugdyti bet kokią vyriausybę, kuri nesiims riboti imigracijos.
Centro kairieji ir centro dešinieji stengėsi atsiriboti nuo ultradešiniųjų, betm abiem stovykloms vengiant bendradarbiautim Švedijos demokratai įgijo faktinę veto teisę.
Švedijos demokratai norėjo, kad pirmalaikiai rinkimai taptų referendumu dėl itin dosnios imigracijos politikos.
Naujausios apklausos rodo, kad nauji rinkimai nebūtų padėję išvengti politinės aklavietės parlamente, nes nei centro dešinieji, nei centro kairieji negalėtų suformuoti daugumos vyriausybės, o Švedijos demokratai toliau valdytų jėgų pusiausvyrą.
Kai kurios apklausos rodo, kad S.Lofveno socialdemokratai, kurie dabar yra didžiausia vyriausybės partija, sulauktų didesnio palaikymo per rinkimus – kaip ir Švedijos demokratai.
Gruodžio 16 dieną viešosios nuomonės agentūros „Novus“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, kad Švedijos demokratų partiją palaiko 16 proc. respondentų. Per rinkimus rugsėjį už šią partiją balsavo 12,9 proc. dalyvių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
