Švedų mokslininkams teks išsiaiškinti, ką nufilmavo į judesį reaguojančios povandeninės vaizdo kameros, įrengtos „Švedijos Lochnesu“ vadinamo Storsjöno ežero gelmėje.
Centrinėje Švedijos dalyje esantis Storsjöno ežeras – penktasis pagal dydį šalyje – garsėja kaip švediškasis Škotijos Lochneso variantas: legendos apie jo gelmėse tariamai gyvenančią „pabaisą“ (Storsjöodjuret) sklinda nuo XVII amžiaus. Pirmą kartą šis sutvėrimas istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1635 m. Vietinių žmonių padavimuose pasakojama istorija apie tai, kaip du troliai Storsjöno pakrantėje katile virino vandenį. Katilas viręs daugelį metų, tačiau kartą troliai išgirdę stiprų trenksmą ir pamatę, kaip iš katilo iššliaužė kažkokia pabaisa. Jos kūnas buvo kaip gyvatės, o galva – kaip katino. Pabaisa nėrusi į ežerą ir dingusi iš akių.
Nuo to laiko Storsjöno pabaisa traukė ir vietinių gyventojų, ir atvykėlių dėmesį. Siekiant įsitikinti jos egzistavimo įrodymų realumu, Švedijos jūrų kapitonas Dederingas 1894 m. net įsteigė bendrovę, turėjusią vienintelį tikslą – sužvejoti „ežero gyvatę“. Buvo pasitelkti ir banginius medžiojantys žeberklininkai. Prie ekspedicijos finansavimo prisidėjo pats Švedijos karalius Oscaras II, tačiau visos pastangos nuėjo perniek.
Nepaisant to, vietos valdžia 1986 m. priėmė įstatymą, draudžiantį gaudyti ir žudyti bet kokį į tariamą Storsjöno pabaisą panašų gyvūną, kuris galėtų būti pastebėtas ežere. 2005 m. šis įstatymas buvo atšauktas, nes nebuvo gauta patikimų įrodymų apie mokslui nežinomo gyvūno egzistavimą. Nuo to laiko tyrinėtojams vėl buvo leista vykdyti ežere legendinio gyvūno paieškas.
Tikinčiųjų Storsjöno pabaisos egzistavimu interneto svetainėje teigiama, kad egzistuoja apie 200 dokumentais patvirtintų liudijimų mačius paslaptingą gyvūną, o liudininkų skaičius siekia 500.
Praėjusį pavasarį grupė Storsjöno pabaisos „medžiotojų“ ežere įrengė šešias povandenines vaizdo kameras su judesio davikliais. Prieš kelias dienas tyrimus vykdančios visuomeninės organizacijos atstovai pranešė, kad vienai iš jų, įrengtai pietinėje ežero dalyje, pavyko užfiksuoti nežinomą gyvūną. Pasak jų, pagaliau gautas pirmasis įrodymas, kad Storsjöne gyvena mažiausiai vieno metro ilgio gyvatės pavidalo padaras plačia galva.
„Mums patiems tai buvo didelė staigmena. Kol kas mes negalime paaiškinti, kas tai galėtų būti. Bet kuriuo atveju tai ne ungurys, nes jo galva yra aiškiai per didelė“, - Švedijos dienraščiui „Ekspressen“ sakė tyrėjų grupės atstovė. Pasak jos, povandeninės kameros nufilmuota medžiaga bus perduota ekspertams.
Švedijos televizijos parodytuose vaizdo įrašo fragmentuose matyti ežero gelmėje judantis neryškus ilgas ir tiesus siluetas. Tyrėjų teigimu vaizdo kameros užfiksuotas objektas neabejotinai yra šiltakraujis gyvūnas.
Švediškos „Nesės“ paieškomis susidomėjo ir JAV televizijos kanalas NBC: amerikiečiai ruošiasi apie tai kurti dokumentinį filmą. Pranešama, kad kitą vasarą Storsjöne bus įrengta jau 30 povandeninių vaizdo kamerų su judesio davikliais, kurios veiks 24 val. per parą ištisus metus.
