Lietuvos ambasados Stokholme iniciatyva Švedijos archyvuose pradėta Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto dublikato ir kitų 1918-1940 metų Lietuvos valstybinių dokumentų paieška.
Peržiūrėti Švedijos archyvinius fondus numatoma iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos, pranešė URM.
1940 metų pradžioje, kilus pavojui dėl sovietų okupacijos prarasti valstybingumą, prezidento Antano Smetonos iniciatyva pradėtas svarstyti Lietuvos diplomatinio korpuso likimas, ambasadų išlaikymas ir svarbiausių valstybinių sutarčių išvežimas saugoti į užsienį.
Tarpukario Lietuvoje visi valstybiniai dokumentai buvo saugomi Prezidentūros kanceliarijos archyve Kaune. Iš čia 1940 metais evakuoti buvo paruošta vertingiausias sutartis ir kitus teisinius dokumentus.
Istoriko Raimundo Klimavičiaus teigimu, svarbiausių dokumentų originalai, tarp kurių galėjo būti ir 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto dublikatas, buvo atrinkti ir sudėti į penkias dėžes, kurios turėjo būti pervežtos į JAV per Švediją. Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių politinių aplinkybių šis siuntinys liko Švedijoje.
Karo metu dokumentų likimu rūpinosi Lietuvos pasiuntinys Švedijoje Vytautas Gylys.
Sovietams okupavus Lietuvą ir uždarius Lietuvos ambasadą Stokholme, o V.Gyliui išvykus į JAV, dokumentus saugoti buvo perduota švedų ir lietuvių draugijos pirmininkui, garsiam archeologui, meno istorikui ir restauratoriui Jonui Sigurdui Curmanui, kuris mirė 1966 metais.
R.Klimavičiaus nuomone, būtent J.S.Curmano asmeniniame archyve gali būti likusi dalis minėtosios lietuviškų dokumentų siuntos.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą, iki tol porą amžių buvusią Rusijos imperijos sudėtyje, vėl nepriklausoma valstybe. Dvidešimt asmenų pasirašė po tai skelbiančiu dokumentu, tačiau iki šiol nėra rastas nei jo originalas, nei dublikatas. Istorikai tebetiria įvairias Akto dingimo versijas, bet nė viena jų nėra visiškai patvirtinta.
Lietuvos Taryba buvo tautai atstovaujanti institucija, išrinkta 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje.
Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du Akto egzempliorius - originalą ir dublikatą. Originalas buvo atiduotas saugoti signatarui Jonui Basanavičiui. Nuo pat pasirašymo momento Akto originalas nebuvo paviešintas. Spaudoje apie jo egzistavimą pirmą kartą buvo užsiminta 1933 metais. Tuo tarpu Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe. Vėliau jis buvo perkeltas į Prezidentūros kanceliarijos archyvą Kaune.
