Penktadienį (06.27) Švedija pranešė, kad buvusi Bosnijos serbų prezidentė Biliana Plavšič, nuteista už karo papročių pažeidimus, iš Hagos buvo perkelta į vieną Švedijos kalėjimą.
Jungtinių Tautų (JT) tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas buvusiai Jugoslavijai kreipėsi į Švediją su prašymu įkalinti B. Plavšič, kadaise vadinta "serbų geležine ledi", kuri už kaltinimus dėl persekiojimo vadovaujantis politiniais, rasiniais ir religiniais sumetimais buvo nubausta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme.
Kaltinimus genocidu bei karo nusikaltimais teismas jai panaikino, kai B. Plavšič praėjusių metų spalio mėnesį netikėtai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant persekiojimą, deportavimą, nužudymą, kankinimą, neteisėtą laisvės atėmimą bei nežmonišką elgesį.
Šiuo metu ji laikoma Kronobergšakteto kardomajame kalėjime Stokholmo centre, naujienų agentūrai "Reuters" teigė Švedijos kalėjimų tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotoja Doris Hogne (Doris Hognė).
"Ji atvyko, ir artimiausiu metu mes nuspręsime, kuriame kalėjime ji atliks bausmę", - sakė D. Hogne.
Hagos tribunolo atstovas spaudai Jimas Landale'as (Džimas Landeilas) teigė, jog B. Plavšič į Švediją buvo atskraidinta ketvirtadienį.
Nuosprendis 72 metų Bosnijos eksprezidentei buvo paskelbtas vasarį, tačiau teismas iki šiol sprendė, kur ją įkalinti.
72 metų B. Plavšič pripažino savo atsakomybę dėl tūkstančių ne serbų tautybės žmonių nužudymo per plačią ir sistemingą vadinamojo etninio valymo kampaniją, kuri buvo vykdoma per kruviną 1992-1995 metų karą.
B. Plavšič yra buvusios Jugoslavijos aukščiausio rango pareigūnė, pripažinusi savo atsakomybę dėl žiaurių nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti per 10-ojo dešimtmečio Balkanų karus.
Griežtai antimusulmoniškų pažiūrų buvusi biologijos mokytoja B. Plavšič vieną kartą pareiškė, kad ne serbų tautybės žmonių "valymas" buvo "natūralus reiškinys", o ne karo nusikaltimas.
Tačiau 1995 metais sudarius Deitono taikos susitarimą, kuriuo baigėsi karas Bosnijoje, B. Plavšič kiek sušvelnino savo politinę poziciją, o 1997-aisiais išsiskyrė su savo buvusiais sąjungininkais.
Per Bosnijos karą žuvo ar dingo be žinios maždaug 200 tūkst. žmonių.
"Reuters"-BNS
