Ligoninėse gydomų koronavirusu sergančių pacientų skaičius kas savaitę Švedijoje vos ne dvigubėja. Andersas Tegnellis, Švedijos strategijos be karantino kūrėjas, anksčiau teigė, kad antrosios bangos metu Švedijai seksis geriau, nei kitoms šalims, nes jau bus pasiektas bandos imunitetas.
Švedijoje dėl koronaviruso jau mirė daugiau 6500 žmonių. Vienam gyventojui tenkančių mirčių nuo koronaviruso skaičius Švedijoje yra septynis kartus didesnis, nei kitų Šiaurės šalių, bet mažesnis, nei kai kurių kitų didžiųjų Europos valstybių.
Švedijos sveikatos apsaugos prižiūrėtojai griežtai pasmerkė tai, kaip šalies globos įstaigose buvo rūpinamasi senyvo amžiaus žmonėmis koronaviruso pandemijos metu – pastebėta, kad kai kurie pacientai buvo palikti mirti be jokių medicininių tyrimų.
Sveikatos ir socialinės rūpybos inspektorius (IVO) teigė, kad dėl „didelių trūkumų“ negalima kaltinti vien tik pandemijos, ir padarė išvadą, kad jie egzistavo ir anksčiau, o prisidėjo viruso protrūkio keliami sunkumai. Globos įstaigas koronavirusas nusiaubė pirmosios bangos metu, o gegužės mėnesį Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas, deja, turėjo pripažinti, kad valstybei nepavyko apsaugoti savo vyresnio amžiaus piliečių.
Iš 6500 su COVID–19 siejamų mirčių Švedijoje beveik pusė fiksuota senyvo amžiaus žmonių globos įstaigose, o dar ketvirtis buvo namuose slaugyti senoliai. Globos įstaigose nuo kovo iki birželio mėnesio atliktas IVO auditas parodė, kad penktadalio koronaviruso pacientų globos įstaigose gydytojas asmeniškai neapžiūrėjo, o 40 procentų tokių atvejų pacientas nebuvo apžiūrėtas net slaugytojo.
Tais atvejais, kai mediko įvertinimas buvo atliktas, dauguma jų vyko telefonu, ir tik mažiau nei 10 procentų pacientų buvo apžiūrėti gyvai.
„Minimalus priežiūros lygis yra tiesiog per žemas, net ir pandemijos metu, – sakė IVO direktorė Sofia Wallstrom spaudos konferencijos metu – Atlikto tyrimo metu IVO nustatė rimtų trūkumų regioniniu lygmeniu, kalbant apie globos įstaigose gyvenančių žmonių priežiūrą.“
„Tai iš tiesų labai rimta, – pranešime „Reuters“ sakė S. Lofvenas. – Kiekvienas žmogus turi teisę į individualiai pritaikytą priežiūrą, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, ar kokio yra amžiaus. Svarbu, kad visuose šalies regionuose į tai būtų žiūrima rimtai ir kad būtų imtasi reikiamų pokyčių. Tikiuosi, kad tai jau vykdoma.“
Pasak IVO pateiktų išvadų, vyresnio amžiaus globos įstaigų gyventojai negavo tinkamos priežiūros nei įtariamo, nei patvirtinto koronaviruso atvejais. Jie taip pat teigia, kad senyvo amžiaus žmonių priežiūros tyrimą apsunkino netinkamas senolių duomenų administravimas.
Švedijoje, kuri jau seniai didžiuojasi savo visą žmogaus gyvenimą apimančia socialinės rūpybos sistema, dabar intensyviai diskutuojama apie didelį globos įstaigose gyvenančių žmonių mirčių skaičių. Mažiau nei vienas iš dešimties COVID–19 sergančių pacientų buvo akis į akį apžiūrėtas gydytojo, o dauguma sveikatos būklės įvertinimų buvo atliekami gydytojams tariantis su slaugytojai, kai kuriais atvejais pirminė informacija buvo gaunama tik iš sanitarų.
Patikrinimo metu nebuvo išskirta konkrečių įstaigų ar darbuotojų. Nors trūkumai apibūdinami kaip sisteminiai, IVO sprendimai kai kurių regionų atžvilgiu parodė, kad kai kur buvo vadovaujamasi nurodymu globos įstaigų gyventojų į ligonines neguldyti. Viename šalies regione visiems šių įstaigų gyventojams, susirgusiems COVID–19, buvo paskirta priešmirtinė slauga.
Po ramesnio vasaros laikotarpio globos įstaigose registruojamų koronaviruso atvejų skaičius antrosios pandemijos bangos metu ir vėl ėmė didėti, todėl kyla baimė, kad mirtinas pavasaris pasikartos. Globos įstaigų gyventojai sudaro daugiau nei pusę iš visų 6500 mirčių nuo koronaviruso atvejų Švedijoje. IVO paragino šalies regionų valdžią taikyti priemones, skirtas slaugos gerinimui, ir jas įgyvendinti vėliausiai iki kitų metų sausio 15 dienos – pacientų įrašai ir toliau bus tikrinami.
Švedijoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, karantinas niekada nebuvo įvestas. Nors apklausos rodė, kad dauguma gyventojų tokiai strategijai pritaria, ji taip pat yra kontraversiška, nes Švedija mirčių nuo COVID skaičiumi stipriai lenkia kaimynines šalis. Vienas griežčiausių šalyje įvestų priemonių buvo visoje šalies teritorijoje galiojantis draudimas lankyti globos įstaigoje gyvenančius artimuosius, įsigaliojęs balandžio 1 dieną.
Šis draudimas buvo panaikintas spalio 1 dieną, bet praėjusią savaitę Švedijos vyriausybė parengė atskiruose regionuose galiosiančius apribojimus. 10,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje registruoti iš viso 225 560 COVID–19 atvejai ir 6500 mirčių.
Praėjusią savaitę Švedijos vyriausiasis epidemiologas dr. Andersas Tegnellis buvo priverstas pripažinti, kad Švedija kovoja su antrąja viruso banga, o jos keliamas pavojus nebuvo tinkamai įvertintas. Šalies viešosios sveikatos atsakingosios įstaigos ir dr. A. Tegnellis griežtesnius apribojimus įvedė 17 iš 21 Švedijos regionų, o visoje šalyje barai ir pabai galės veikti tik iki 22 valandos.
„Dabar situacija kitokia, nei pavasarį, kai ji buvo labiau lokalizuota. Dabar turime viruso plitimą bendruomenėse daugelyje regionų tuo pačiu metu, iš dalies dėl to matome tokius didelius skaičius“, – sakė jis.
Nepaisant vis didėjančių skaičių ir vis garsesnės kritikos, A. Tegnellis lapkričio 13 dieną sakė, kad Švedija lieka ištikima savo pasirinktai kovos su pandemija strategijai. Rugpjūčio mėnesį žemą užsikrėtimų skaičių A. Tegnellis aiškino pavasarį pirmosios bangos metu susiformavusiu bandos imunitetu, kai Švedijos pasirinkta negriežta strategija buvo kaltinama dėl vieno aukščiausių pasaulyje vienam gyventojui tenkančių mirčių rodiklio.
„Žmonių, kurių mums diagnostika aptikti nepavyksta, skaičius greičiausiai yra žemesnis, nei manėme“, – sakė jis.
Nors Švedijoje vienam gyventojui tenkančių mirčių skaičius yra mažesnis, nei, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje, jis yra 10 kartų didesnis, nei kaimyninėje Norvegijoje ir beveik penkis kartus didesnis nei Danijoje.
