Praėjusią savaitę pranešusi apie žalą jūros dugnu nutiestam savo dujotiekiui į Estiją, Suomija pradėjo tyrimą dėl galimo sabotažo.
Švedų civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas antradienį sakė, kad žala tarp Švedijos ir Estijos nutiestam kabeliui tikriausiai buvo padaryta tuo pačiu metu, tačiau neaišku, kaip.
„Kabelis nėra visiškai nutrauktas. Šiam kabeliui padaryta dalinė žala, – sakė C.-O. Bohlinas. – Negalime nustatyti, kas sukėlė žalą.“
Naujienų agentūros BNS cituojama estų Ekonomikos ministerija sakė, kad Švedijai priklausantis kabelis apgadintas Estijos teritorijoje, už maždaug 50 km nuo šiaurinės Hyjumos salos. Paslaugų tiekimas buvo atnaujintas per kelias dienas, nurodė BNS.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad jo šalies policija, kariuomenė ir pakrančių apsaugos tarnyba šiuo klausimu bendrauja su kolegomis Estijoje. Pasak ministro, taip pat padidintas budrumas Baltijos jūroje.
„Savo itin svarbios infrastruktūros saugumo klausimą laikome dideliu prioritetu ir rimtai vertiname dabartinę situaciją“, – spaudos konferencijoje sakė P. Jonsonas. Jis neužsiminė, kas galėjo apgadinti kabelį.
Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.
Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.
Vėliau antradienį estų gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad tiksli kabelio tarp Švedijos ir Estijos gedimo priežastis dar nenustatyta.
„Gedimo mastas buvo gan mažas ir, kaip sakė (...) operatorės, buvo pašalintas“, – estų žiniasklaidai nurodė H. Pevkuras. Jo teigimu, gynybos požiūriu grėsmės nėra. „Reikia išsiaiškinti, koks tiksliai buvo šio gedimo pobūdis ir ar jis taip pat yra susijęs su Estijos ir Suomijos kabelio bei dujotiekio gedimu“, – sakė ministras.
Penktadienį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo apie „kabelių ir laidų spagečius“ Baltijos jūros dugne, absoliučiai būtinus duomenų judėjimui.
„Gyvename tokiu metu, kai civilinei infrastruktūrai taip pat kyla didelė grėsmė, – sakė U. Kristerssonas. – Tai taip pat labai aiški pamoka iš Ukrainos, tai yra, [kad] atakuojama infrastruktūra, skirta energijos tiekimui, maisto tiekimui, vandens tiekimui.“
Minimi incidentai įvyko praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Švedijos ir Danijos teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.
Pernai rugsėjo 26-ąją ir 27-ąją buvo aptikti iš viso keturi nuotėkiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. Du iš nuotėkių buvo Švedijos ekonominėje zonoje į šiaurės rytus nuo Danijos Bornholmo salos, o kiti du – Danijos ekonominėje zonoje į pietryčius nuo Bornholmo. Visi nuotėkiai buvo už šių šalių teritorinių vandenų ribų.
Švedijoje ir Danijoje vykdomi seisminiai stebėjimai parodė, kad kelios valandos prieš aptinkant nuotėkius tame rajone įvyko sprogimų.