Švedijos vyriausybė pareiškė, jog nuo gegužės 1 dienos sugriežtins imigracijos tvarką, nes bijo, kad neribojamas darbuotojų antplūdis iš būsimųjų Europos Sąjungos (ES) šalių gali tapti nepakeliama našta Švedijos socialinės apsaugos sistemai.
Apie esminį Švedijos politikos pokytį paskelbė premjeras Goranas Perssonas (Joranas Personas). Švedija tarsi pasimokė iš Vokietijos, Danijos ir Suomijos, kurios iš dešimties būsimųjų ES narių darbuotojų reikalaus darbo leidimų.
"Būtume naivūs, jei nematytume grėsmių, kylančių tapus vienintele šalimi, priimančia žmones iš Rytų Europos dirbti už skatikus ir leidžiančia jiems gauti mūsų socialines išmokas, - sakė J. Perssonas. - Labai nesunku numatyti padėtį, kai daugelis lengvai gaus darbo leidimus ir jau būdami mūsų šalyje galės naudotis visa socialinės apsaugos sistema. Jei nesisaugosime, įžvelgiu dideles problemas, ypač dėl mūsų socialinių įsipareigojimų".
Naujasis sprendimas prieštarauja garantijoms, kurias J. Perssonas suteikė 2002 metais. Tuomet Švedijos premjeras žadėjo, kad naujųjų ES narių piliečiai Švedijos darbo rinkoje turės tokias pačias teises kaip ir dabartinių valstybių narių gyventojai. Tačiau vėliau Švedijos biudžetas pirmą kartą per šešerius metus tapo deficitinis, o dėl neigiamo balanso dalis kaltės suversta dosniai šalies socialinės apsaugos sistemai.
Nors laisvas asmenų judėjimas yra kertinė ES nuostata, kelios valstybės narės ketina ir toliau taikyti darbo leidimų sistemą darbuotojams iš būsimųjų ES narių. Vokietija nurodė, kad toks pereinamasis laikotarpis gali trukti septynerius metus, o Danija ir Suomija pradžiai numatė dvejų metų laikotarpius.
Airija ir Didžioji Britanija apribojimų tikriausiai netaikys.
“Reuters”-ELTA
