Švedijos transplantologai ruošiasi pirmajai medicinos mokslo istorijoje operacijai, kurios metu iš 56 metų moters paimta gimda bus persodinta jos 25 metų dukrai.
Nors pirmoji pasaulyje gimdos persodinimo operacija buvo atlikta dar 2002 metais, kai Saudo Arabijoje jaunai moteriai buvo persodinta donorės gimda, būsimoji operacija Švedijoje laikoma labai svarbia, praneša „Telegraph.co.uk". Nepaisant jos sudėtingumo, Geteborgo universitetinės Sahlgrensko ligoninės chirurgai ir transplantologai, vadovaujami profesoriaus Matso Brännströmo, mano, jog ji pavyks sėkmingai.
Prof. M. Brännströmo teigimu, gimdos persodinimo operacija yra žymiai sudėtingesnė už inkstų, kepenų ar širdies transplantaciją. Mokslininko vadovaujama tarptautinė transplantologų grupė gimdos persodinimo operacijoms ruošiasi jau dešimt metų, sakoma pranešime. Bandymai su gyvūnais patvirtino, kad tais atvejais, kai ir donorės, ir recipientės susijusios artimais kraujo ryšiais, komplikacijų ir organo atmetimo pavojus yra labai mažas.
„Mes pasiekėme ribą, kai galime pradėti planuoti moters gimdos persodinimo operacijas. Šiuo metu atliekame 10 porų tyrimus, dauguma jų – motinos ir dukterys", – sakė profesorius. Pasak jo, šios operacijos turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
Pranešama, kad per pirmąją tokią operaciją 25 metų amžiaus Švedijos gyventojai Sarai Ottoson bus persodinta jos 56 metų motinos Evos Ottoson gimda. Stokholme gyvenanti Sara dėl retos genetinės ligos – Mayerio Rokitansky Kusterio Hauserio (MRKH) sindromo – gimė neturėdama gimdos. Moteris tikisi, kad jos pačios kiaušialąstes pavyks apvaisingi jos draugo spermatozoidais, o apvaisintas kiaušinėlis bus perkeltas į jos mamos padovanotą ir transplantologų sėkmingai persodintą gimdą.
Saros motina Eva Ottoson sutiko tapti pirmąja pasaulyje moterimi, atidavusia dukrai savo gimdą, sakoma pranešime. „Mudvi su dukra esame racionalūs žmonės ir abi manome, kad tai viso labo tik gimda. Jai reikia gimdos, o geriausias donoras esu aš, taigi, nėra jokių kliūčių. Jai jos reikia labiau, nei man. Turiu dvi dukras, ji gerai man pasitarnavo", – sakė moteris.
Savo ruožtu operacijos laukianti Sara Ottoson Švedijos spaudos atstovams sakė gavusi gyvenimo šansą, kurio niekada nesitikėjo. „Visada mylėjau vaikus. Paskutiniuosius 5 metus labai išgyvenau, kad niekada negalėsiu turėti savo pačios vaikų", - sakė ji.
MRKH sindromas, kurio priežastys neaiškios, diagnozuojamas maždaug 1 iš 1500 moterų. Vien tik Skandinavijos šalyse gyvena apie 15 000 moterų, kurioms gimdos transplantavimo operacijos gali padėti susilaukti vaikų, sakoma pranešime.