Paklaustas, kas gyvenime buvo svarbiausia, Pranas Vaišvilas dar prieš porą metų širdingai kalbėjo: „Kova už Tėvynę! Į mus paleido ugnį, bet spėjome pasitraukti už medžių, atremti priešą. Kraujo buvo daug. Laidojome daug. Bet laimėjome. Ir aš dar tebesu gyvas, o mano draugų nė vieno seniai nebėra... Už Vilnių visi ėjome. Už Vilnių!“
Jei dar būtų turėjęs jėgų kalbėti, ir šį kartą Klaipėdos Kražių gatvės senolis būtų pakartojęs tą patį. Gimusį dar XIX amžiuje, pergyvenusį visą XX amžių Praną Vaišvilą pasveikino Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Audra Daujotienė ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojos. Įteikė puikią gėlių puokštę ir šventinių vaišių. Tik pasikalbėti senolis jau nelabai turėjo jėgų. Be to, supranta tik gimtąją žemaičių kalbą.
“Klaipėda”
