Sveikatai itin pavojingas kietąsias daleles ore matuoja centrinėje miesto dalyje stovinti įranga, tačiau, kas dedasi kituose miesto rajonuose – nežinia.
Šiauliuose oro tarša „buriama“ – tik iš vienos stotelės. Nors miesto valdžia kasmet išleidžia šimtus tūkstančių litų Municipalinei aplinkos tyrimų laboratorijai išlaikyti, miestas net neturi patikimų duomenų apie oro taršą kietosiomis dalelėmis. Tad jeigu oficialiai skelbiama, jog tarša atitinka reikalavimus, tai dar nereiškia, kad miestiečiai gali būti ramūs.
Vienos stotelės duomenys – visam miestui
Šiauliuose nuo praėjusios vasaros nuolatos užfiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Vasarą tai sieta su nešvariomis, netinkami valomomis, plaunamomis gatvėmis, žiemą dar prisideda ir individualių namų kvartaluose rūkstantys kaminai. Nors aplinkosaugininkai viešai skelbia duomenis apie oro taršą, realios situacijos – nežinome.
Šiaulių miesto tarybos narys Kazimieras Šavinis pastebėjo, kad iš tiesų visam miestui „prikergiami“ vienintelės, Aušros alėjos ir Žemaitės gatvių kampe stovinčios stotelės duomenys. Tad negalima atmesti, kad kitose miesto vietose oras – dar labiau užterštas, arba atvirkščiai – švaresnis.
Seniau Šiauliuose iš viso buvo dvi oro taršą matuojančios stotys, tačiau antroji – jau nurašyta.
Įranga – brangiai kainuoja
Nors Savivaldybė jau daugybę metų išlaiko biudžetinę įstaigą Municipalinę aplinkos tyrimų laboratoriją, patikimų duomenų apie oro taršą nėra.
Laboratorijos interneto puslapyje galima rasti ataskaitą apie aplinkos kokybę, bet duomenys apie taršą kietosiomis dalelėmis – trejų metų senumo ir „pasiskolinti“ iš aplinkosaugininkų.
Nors įstaigos atstovai tikina atliekantys biometrinius matavimus. Tai yra, stebi samanų reakcijas.
Municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vadovas Robertas Klimas sako, kad oro taršą kietosiomis dalelėmis matuojanti įranga esanti labai brangi, neįmanoma įpirkti.
Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta kalba, jog ateityje tikimasi įsigyti nešiojamąją stotelę, su kuria būsią galima važinėti po miestą ir oro kokybę tirti skirtingose vietose.
Kiti miestai pinigais nesišvaisto
Tai ką veikia iš miesto biudžeto išlaikoma Municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija? Iš dalies biudžetinė įstaiga dubliuoja Nacionalinės laboratorijos arba Visuomenės sveikatos centro darbą – matuoja nitratų kiekį vandenyje, triukšmą, elektromagnetinį spinduliavimą ir pan. Tiesa, laboratorijos vadovas R. Klimas sako, jog darbuojasi su aukštųjų mokyklų bakalauro studentais. Dar vienas „nuopelnas“ - mieste organizuojami renginiai.
Municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija per metus kainuoja beveik du šimtus tūkstančių litų. Pati užsidirba apie dešimt tūkstančių litų. Tad ar ne per brangus malonumas išlaikyti kitas aplinką tiriančias, valstybei priklausančias įstaigas dubliuojančią kontorą?
Planų uždaryti atsisakė
Nepaisant to, kad nėra nieko, ko negalėtų atlikti dubliuojamų įstaigų specialistai, Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas R. Šemeta tikina, kad Municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija esanti labai reikalinga. Girdi, pirkti paslaugą būtų žymiai brangiau, nors sumų Savivaldybės atstovas neįvardijo.
Vis dėlto Aplinkos skyriaus vadovas R. Šemeta pripažino, kad nemažai miestų, kurie panašios įstaigos neturi. Vilniuje panaši laboratorija yra vienos iš miesto įmonių padalinys, Kaunas naudojasi vieno iš universitetų laboratorija, o kiti paslaugas perka.
Prasidėjus krizei Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius buvo užsimojęs laboratoriją uždaryti kaip nereikalingą, tačiau valdininkai direktorių perkalbėjo – planų uždaryti atsisakyta.
