Architektūros ir paveldo specialistai imasi svarstyti galimybę siūlyti įtraukti Kauno modernistinę tarpukario architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Praėjusį mėnesį išskirtinę miesto architektūrą apžiūrėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija, o pirmadienį Kauno savivaldybėje planuojama rengti diskusiją šia tema. Joje dalyvaus Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovai bei architektai.
Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, diskusija taip pat siekiama unikalia miesto architektūra sudominti kauniečius.
„Šiuo metu esame pateikę paraišką Europos Komisijai dėl suteikimo Kauno naujamiesčio architektūrai Europos paveldo ženklą. Paraiška patvirtinta Lietuvoje ir nusiųsta. Šitas etapas pradėtas, bet tuo pačiu vykdome ir kitą veiklą, kad būtų įrašyta į UNESCO paveldą. (...) Dabar rengiame diskusiją, sukviesime įvairių sričių specialistus, kurie diskutuos, ar tai būtų verta, ką tai duotų“, – BNS sakė R.Miliukštis.
Kovą Kauno tarpukario architektūrą apžiūrėjusi Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat planuoja svarstyti, ar siūlyti Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai Kauno tarpukario architektūrinį-urbanistinį kompleksą įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Pasak komisijos sprendimo projekto, Kaune jos nariai apžiūrėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto pastatą ir jo unikalią įrangą, Lietuvos karininkų ramovės rūmus, jų interjerą bei atskirus individualios statybos pastatus.
„Šio paveldo išskirtinumą lemia tai, jog susiklosčius istorinėms aplinkybėms, per du dešimtmečius Kaunas iš nuošalaus Rusijos imperijos provincijos miesto-tvirtovės virto moderniu jaunos valstybės centru, kurį nedidelėje Naujamiesčio teritorijoje reprezentavo gausūs „bauhauzo“ dvasios architektūros pavyzdžiai. Urbanistinis užstatymo kompleksiškumas, reprezentacinės bei gyvenamosios architektūros, realizuotos tautiško modernizmo stiliuje gausa, meninė kokybė bei jos išskirtinė svarba ir įtaka šių dienų Lietuvos istorijai ir kultūrai atitinka Pasaulio paveldo gairių kriterijų „liūdyti tam tikros epochos apibrėžtos erdvės kaitą (...) miesto planavimo srityje“, – apie Kauno moderniąją architektūrą rašoma projekte.
R.Miliukščio teigimu, tiek Europos paveldo ženklas, tiek buvimas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše padėtų pritraukti objektams gausesnes europines lėšas.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
