Į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę įstojusi Lietuva netrukus gali atkurti susisiekimą seniai nenaudojamais vietinės reikšmės keliais su kitomis šių blokų šalimis - Lenkija ir Latvija.
Galimybę atkurti susisiekimą šiais keliais, kurių daugelis jau išnyko iš žemėlapių, antradienį pirmą kartą nagrinėjo iš įvairių žinybų sudaryta Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija, pranešė Susisiekimo ministerija.
Pasak komisijos pirmininko, Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Rimvydo Gradausko, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visi vietinės reikšmės keliai, kertantys valstybės sieną, buvo perkasti, siekiant maksimaliai užkirsti kelią kontrabandos pervežimui. Per praėjusius 18 metų kai kurie keliai išnyko iš žemėlapių, ūkininkai įtraukė juos į privatizuotų žemių plotus.
„Atkuriant šiuos kelius, žemę reikės išpirkti, o lėšos tam nenumatytos“, - teigė R.Gradauskas.
Susisiekimo ministerijos žiniomis, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Lazdijų rajono, nenaudojami keliai dar yra gerai išsilaikę ir neprivatizuoti. Tačiau, pavyzdžiui, Kalvarijų rajono savivaldybėje tokių kelių beveik nelikę.
„Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai posėdyje pateikė informaciją, kad tokių kelių atgaivinimu suinteresuotos ir Lenkija, Latvija. Pastaroji net yra pradėjusi kai kurių kelių atstatymo darbus“, - BNS sakė Susisiekimo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič.
Antradienį posėdžiavusi komisija, kurios sudėtyje yra URM, Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovai, pasigedo išsamesnės savivaldybių informacijos apie kelių atkūrimo būtinybę ir lėšų poreikį, todėl šį klausimą svarstys ir kitame posėdyje.
Kol kas neaišku, kiek galėtų kainuoti senų kelių atgaivinimas ar jau privatizuotų jų fragmentų išpirkimas.
