Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.
„Labai panaši situacija buvo 2008 metais, kai darbuotojai sutiko susimažinti atlyginimus vardan to, kad būtų išsaugotos darbo vietos. Tačiau darbo krūvis darbuotojams nesumažėjo. Be to, darbdaviai tvirtino, kad po sunkmečio algos vėl bus tos pačios. Tačiau dar iki šiol daliai žmonių taip ir nebuvo jos pakeltos“, – pavyzdį pateikia darbuotojų atstovė.
Todėl šiandien, pasak I. Ruginienės, darbuotojai turi žinoti, kad jeigu darbdavys siūlo susimažinti atlyginimą turi būti tam priežastys, pavyzdžiui sumažėjusios gamybinės apimtys, kritę pardavimai. Galbūt įmonėje nebėra tiek darbo, kiek būdavo anksčiau. Todėl suprantama, kad atlyginimas mažėja dėl darbo krūvio mažėjimo.
„Be to, tikrai ne visos įmonės šiuo metu patiria sunkumų. Dalis jų šiuo metu išgyvena aukso amžių. Tačiau vis tiek verčia darbuotojus atsisakyti priedų, kintamosios atlyginimo dalies. Toks įmonių elgesys rodo jų norą pasinaudoti susiklosčiusia situacija“, – pastebi darbuotojų atstovė.
Būtina susitarti kada atlyginimas vėl didės
Anot I. Ruginienės, darbuotojams lengvai sutikus susimažinti atlyginimą su tuo pačiu krūviu pasibaigus karantinui bus sunku jį atgauti.
„Po karantino darbdaviai sakys, kad dabar yra sunki padėtis, pinigų nėra. Priežasčių jie sugalvos vis naujų, kad tik nereikėtų sugrąžinti buvusių atlyginimų“, – teigia darbuotojų atstovė.
Todėl, pasak jos, labai svarbu, kad darbo sutarties pakeitimuose būtų aiškiai parašyta, kad tam tikram laikotarpiui darbuotojui mažinamas krūvis. Turi būti tiksliai įvardinta, koks jis bus ir kokią darbuotojas gaus algą.
„Darbo sutartyje nurodytas terminas 100 procentų apsaugotų darbuotoją, nes jam pasibaigus į senas vėžes grįžtų tiek darbo krūvis, tiek ir atlyginimas. Tačiau jeigu darbo sutarties pakeitime nebus nurodytas laikotarpis, darbuotojas neturės garantijų. Atlyginimo pakėlimas priklausys tik nuo darbdavio valios“, – pastebi darbuotojų atstovė.
Pasak I. Ruginienės darbuotojai, kurie įtaria, kad jų įmonėje kažkas vyksta ne taip, pirmiausiai turėtų kreiptis į profesinę sąjungą. Jeigu jos nėra, tuomet gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teisininkus.
Atlyginimų mažinimas nėra geriausias sprendimas
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė teigia, kad kai kurios verslo sritys, pavyzdžiui, dezinfekcinio skysčio gamintojai, maisto į namus pristatymo paslaugas teikiančios įmonės, kurjeriai, išties susiduria su išaugusia vartotojų paklausa.
„Tiesa, nereikia pamiršti, kad net ir susidūrusios su didesne paklausa pandemijos metu, dėl sutrikusių tiekimo grandinių, pastarosioms įmonėms taip pat gali iškilti sunkumų apsirūpinant žaliavomis, susidurti su vėluojančiais atsiskaitymais, ar kitais sunkumais.
Visgi, su iššūkiais susiduria daugelis pasaulio šalių, tiekimo grandinės trūkinėja. Tačiau įmonės turėtų būti suinteresuotos išsaugoti savo darbuotojus ir nepiktnaudžiauti susidariusia situacija“, – teigia ekonomistė.
G. Ileikytės teigimu, atlyginimų mažinimas nėra geras sprendimas norint išsaugoti darbo vietas, yra ir kitų būdų.
„Šioje situacijoje ne tik darbdaviai turėtų tartis su darbuotojais – valstybės parama taip pat yra labai svarbi. Verslai nėra paveikti vienodai, kompromisų ieškojimas yra būtinas.
Valstybės parengtas priemonių paketas turėtų daugeliui verslų padėti išvengti kraštutinių priemonių. Vyriausybės tiesioginė parama verslui ir gyventojams siekia kiek daugiau nei 3 procentus viso praėjusių metų šalies bendrojo vidaus produkto.
Todėl galime tikėtis, kad jau antrąjį šių metų pusmetį pradėsime lipti iš duobės. Tiesa, tikėtina, kad užsitęsus karantinui, vyriausybė turės dar labiau didinti paramą sveikatos apsaugos sistemai ir šalies ekonomikai palaikyti“, – teigia ekonomistė.
Tačiau anot G. Ileikytės, verta paminėti, kad verslų atsigavimas bus netolygus. Vieni vos po karantino galės grįžti į normalias vėžes, kiti, tarkime su turizmu susiję verslai, yra didesnėje nežinioje, nes nėra aišku, kada galime tikėtis turistų srautų atsigavimo.
„Nemažai įmonių šiemet nebeturės galimybių didinti atlyginimus, o ir kitais metais tai darys atsargiau. Visgi, karantino žaizdoms užgyti, prireiks laiko, tad tikėtis, kad viskas po karantino staiga grįš į vėžes būtų labai optimistiška“, – pastebi ekonomistė.
