Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.
Siuntimas galioja tris kartus ilgiau
Nuo balandžio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kuriais siuntimo pas gydytojus specialistus terminas prailgintas trigubai – iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies.
„Taip mažinama biurokratinė našta medikams, nes jiems nebereikės perrašinėti galioti pasibaigusių siuntimų. Pacientams taip pat nauda akivaizdi – nereikės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, sulauksime mažiau vizitų į gydymo įstaigas vien dėl „popieriaus“. Tai prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose ir šeimos gydytojų krūvio normalizavimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
Ilgesnis terminas galioja šeimos gydytojų išrašytiems siuntimams gydytojo specialisto paslaugai, išskyrus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, kurioms paliktas 60 dienų terminas.
Teks mažiau varstyti kabinetus
SAM paskelbė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.
„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija tik apsunkina gydymo eigą. Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio paciento kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Atnaujintos tvarkos projekte, kuris yra pateiktas vertinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, siūlomi tokie pakeitimai:
- atsisakoma reikalavimo gydytojams sudaryti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašus;
- šeimos gydytojo paslaugas teikiančio gydytojo siuntimas reikalingas tik pirmą kartą siunčiant pacientą pas gydytoją specialistą;
- pacientui siūloma vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą toje pačioje gydymo įstaigoje (savivaldybės sveikatos centre), o jeigu pacientas nesutinka arba reikalingos paslaugos jame neteikiamos – pacientas informuojamas apie kitas įstaigas, kurios teikia jam reikalingas paslaugas;
- nustatoma, kad pirmą kartą gydytojo specialisto konsultacijos pacientas turi būti siunčiamas atlikus šeimos gydytojo kompetencijos diagnostinius tyrimus ir procedūras, arba organizuojamas reikalingų tyrimų atlikimas pagal ligos pobūdį.
Tyrimų rezultatai turės būti teikiami į e. sveikatos sistemą, todėl gydytojas specialistas galės juos įvertinti iš anksto. Jeigu nuspręs, kad pacientui nebūtina atvykti gyvai, gydytojas specialistas galės surengti nuotolinę konsultaciją su šeimos gydytoju ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, tyrimų, procedūrų ir kt.
Atnaujintoje tvarkoje taip pat detalizuojami gydytojo specialisto veiksmai – jis turės įvertinti paciento sveikatos būklę ir atliktų tyrimų rezultatus bei aptarti juos su pacientu, prireikus – paskirti kitus pacientui reikalingus diagnostinius tyrimus ir procedūras pagal savo kompetenciją, paskirti kitos konsultacijos datą ir rezervuoti jos laiką. Gydytojas specialistas galės išrašyti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, prireikus – išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai.
Nauji specialistai
Taip pat nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą.
Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas.
SAM paaiškina, kokiose situacijose šie specialistai naudingi ir reikalingi pacientams, ir kaip vyksta jų bendradarbiavimas su šeimos gydytojais.
Gyvensenos medicinos specialistas savarankiškai vertina lėtinėmis ligomis sergančių pacientų rizikos faktorius, rekomenduoja ir moko sveikos gyvensenos principų, geresnio lėtinio ligų valdymo.
Padedant gyvensenos medicinos profesionalui, pacientas išmokomas kontroliuoti savo fizinę ir psichologinę savijautą, atpažinti kasdienio gyvenimo veiksnius, kuriuos svarbu eliminuoti, siekiant sustabdyti žalą sveikatai bei užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi ar progresavimui.
Dar vienas svarbus gyvensenos medicinos specialisto darbo aspektas – poveikis paciento psichologinei būsenai. Po konsultacijų pacientai turėtų gebėti atpažinti savo neigiamas emocijas ir jas keisti pozityviomis, atpažinti kūno įtampą ir ją mažinti.
Kaip vyksta bendras šeimos gydytojo ir gyvensenos medicinos specialisto darbas? Pirmiausia, gydytojas užduoda keletą klausimų, kuriais įvertina, ar lėtine liga sergantysis yra pakankamai motyvuotas. Gydytojo sprendimu ir pacientui sutikus, pacientas siunčiamas gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai, prieš tai atlikus tam tikrus tyrimus, reikalingus paciento būklei nustatyti.
Gyvensenos medicinos specialistas, atlikęs paciento apklausą, paskiria paslaugų skaičių. Savarankiškų gyvensenos medicinos specialisto paslaugų metu gali būti atliekami tarpiniai objektyvūs tyrimai: bendro kraujo tyrimo, gliukozės kiekio kraujyje, lipidogramos, kūno sudėties analizės ir pan.
Primenama, kad SAM, mažindama darbo apimtis šeimos gydytojams ir gerindama pacientų aptarnavimą, tikslingai plečia šeimos gydytojo komandą. Šeimos gydytojų komandą sudaro šeimos gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, akušeris, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.
Nori leisti slaugytojoms pratęsti receptus ir „biuletenius“
SAM taip pat ruošia įstatymo projektus, inicijuojanti slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą.
Slaugytojams ir kitiems šeimos gydytojo komandos nariams siūloma suteikti teisę išrašyti siuntimus specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tokioms kaip prevencinės programos, profilaktiniai patikrinimai ir kt., kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Taip pat bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti. Dar viena siūloma naujovė – laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimas. Iki šiol juos galėjo išduoti tik gydytojas ar gydytojų konsultacinė komisija, dabar siūloma tai leisti ir bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams ir akušeriams.
Teigiama, kad šie pokyčiai leis pacientams greičiau patekti pas gydytojus konsultacijai, prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose.
Pagal dabartinę tvarką, laikinojo nedarbingumo pažymėjimus išduoti gali tik gydytojai ar gydytojų konsultacinė komisija. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos išmoka sergantiems šeimos nariams slaugyti skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį.
Inicijuojamiems pokyčiams dar turi pritarti Seimas, balsuodamas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimų.
