Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas sako, kad vairuotojai randa būdų tobulinti savo žinias ir nesustoja po „Regitros“ egzamino.
Anot instruktoriaus, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla vasaros metu apie 20 proc. užimtumo sulaukia iš jau turinčių teisę vairuoti asmenų, kurie noriai plečia žinias ir įgūdžius.
„Tam, kad būtum geras vairuotojas, faktas, kad reikia daugiau. Šiai dienai, yra pakankamai daug galimybių vairuotojams tobulinti savo gebėjimus vairuoti ir valdyti automobilį.
„Regitros“ egzaminas, mums leidžia vairuoti automobilį, nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet mes čia nekalbame apie automobilio valdymą.
Yra pakankamai aikštelių ir mokyklų, kurios teikia papildomus mokymus automobilio valdymui ekstremaliose situacijose, saugaus automobilio valdymo, įgūdžių tobulinimo kursų. Visada yra verta į tai investuoti, kad būtum geras vairuotojas“, – sako R. Rutkauskas.
Lietuvoje plyti aikštelės, kuriose mokoma valdyti automobilį
R. Rutkauskas pabrėžia, kad Lietuvoje yra penki autodromai, kurie kelia vairuotojų kvalifikaciją ir moko, kaip elgtis skirtingose situacijose.
„Yra specialūs mokymai, kurie vyksta specialiuose aikštelėse, kur yra mokoma valdyti automobilį naudojant skirtingas kelio dangas, slidžias kelio dangas, imituojant ledą,
Lietuvos mastu mes turime tokius 5 autodromus, kuriuose galima vykdyti būtent tokius mokymus ir kurie kviečia visus tobulinti savo kvalifikaciją.
Taip pat turime nemažai įstaigų, kurios siūlo sportinio vairavimo tuo pačiu lavinant automobilio valdymo įgūdžius – teisingos sėdėsenos, vairo sukimo“, – vardija jis.
Vis daugiau vairuotojų turi tobulinti vairavimo įgūdžius
Susidomėjimą geriau suprasti ir jausti savo automobilį rodo vis daugiau žmonių. Didžiausias eiles sudaro jauni žmonės.
„Galima kažkiek pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas su kiekvienais metais didėja, nes sulaukiam vis daugiau vairuotojų jau turinčių pažymėjimą ir dar norinčių patobulinti savo vairavimo įgūdžius.
Tai kiekvienais metais yra jaučiama, ypatingai iš jaunų žmonių, kurie nori ne tik išmokti vairuoti, bet ir valdyti, jausti savo transporto priemonę ir žinoti ką reikia daryti ekstremaliuose situacijose“, – teigia R. Rutkauskas.
Pasak instruktoriaus R. Rutkausko, vairuotojai, kurie gali vairuoti kone visas transporto priemones yra pagarbesni kelyje. Dėl gebėjimo vairuoti skirtingas transporto priemones, tokie vairuotojai išmano skirtingas vairavimo kultūras ir kelyje elgiasi etiškiau.
„Tas visų kategorijų turėjimas jis labai prisideda prie žmogaus atsižvelgimo į kitas transporto priemones, nes, kai pats žmogus vairuoja motociklą, jis visai kitaip žiūri į motociklininkus esančius kelyje. Kai jis vairuoja sunkvežimį, kur visai kita važiavimo kultūra, tada vairuodamas lengvąjį automobilį supranta, kad reikia praleisti krovininį transportą, nes jam pravažiuoti daugeliu atveju gali būti sunku.
Jeigu mes niekada neplanuojame vairuoti kitų transporto priemonių tai nemanau, kad yra tikslinga išsilaikyti ir turėti tą vairuotojo pažymėjimą leidžiantį vairuoti kitų kategorijų transporto priemonę“, – tikina jis.
„Regitra“ davė patarimą
„Regitros“ atstovė Justina Kazragytė sako, kad asmuo į egzaminą turėtų atvykti tvirtai pasiruošęs ir įsigilinęs į teoriją bei praktiką. Anot jos, neužtenka gero rezultato aikštelėje.
„Būsimus vairuotojus, kurie planuoja laikyti egzaminą, kviečiame į egzaminą atvykti tik tvirtai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis, nepasikliaujant atsitiktine sėkme.
Mokymosi etapas itin svarbus ir į praktinę dalį būsimasis vairuotojas turėtų žiūrėti itin atsakingai. Geri praktiniai įgūdžiai būsimajam vairuotojui padės egzamino metu jaustis ramiau ir pasitikėti savo gebėjimais, tad ir egzamino metu, tikėtina, streso bus kur kas mažiau“, – teigia J. Kazragytė.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis, sakė, kad ne vienerius metus Lietuva išlaikė statistiką, kuri rodė autoįvykių mažėjimą. Kad tokie skaičiai vėl grįžtu į pradinę poziciją, A. Vilkelis siūlo labiau koncentruotis į švietimą bei kelių ir pėsčiųjų perėjų infrastruktūrą.
„Nėra vieno auksinio recepto, kad pritaikius kažkokią vieną priemonę būtų galima spręsti visas problemas, čia yra visų priemonių kompleksas, kuris reikalingas pasiekti visus gerus rezultatus. Tuo keliu Lietuva ir eina. <...>
Nuo rekonstravimo – keturios eismo juostos automagistralės, iki smulkesnių priemonių, kaip pėsčiųjų perėjų pertvarkymas, eismo inžinerinių, saugaus eismo priemonių įdiegimas. Tada psichologinės eismo dalyvių problemos, čia švietėjiška veikla daro labai didelę įtaką teigiamą, kad vairuotojai suprastų rizikingumą, svarbą, pavojingumą vairuojant. Tada kontrolės mechanizmas, kur kelių policija dalyvauja, labai dideles pastangas deda.
Šita visų priemonių visuma, leidžia pasiekti tuos rezultatus, kai Lietuva paskutinius metus rodo geras tendencijas mažinant žūčių skaičių keliuose“, – pasakojo jis.
Anot A. Vilkelio, šiuo metu ypatingą dėmesį reiktų skirti vairuotojų edukacijai apie saugų greitį.
„Reikia ieškoti tų priemonių, kad prisibelstume į žmonių galvas ir širdis, kad kiekvienas vairuotojas suvoktų, kaip yra svarbu laikytis eismo taisyklių.
Jei apibendrinti ilgalaikę statistiką, didžioji dalis įvykių vyksta dėl greičio viršijimo. Todėl svarbu tai užkardyti žmonėms, per kontrolės mechanizmus, per švietimą, per mokymą – vairuotojui paaiškinti, kad ne maksimalus greitis turi būti visą laiką tikslas, o saugus greitis kelyje įvertinant visas aplinkybes, ar tai būtų oro sąlygos, ar tai būtų kažkokie infrastruktūriniai elementai, kurie neleidžia važiuoti, ar eismo intensyvumas didelis“, – teigia A. Vilkelis.
Laidoje „Dienos pjūvis“ vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tikino, kad dauguma avarijų įvyksta todėl, kad vairuotojai neįvertina situacijos, nes nuosavame automobilyje jaučiasi saugiai ir patogiai.
„Daugiau kaip puse avarijų atsitinka dėl to, kad vairuotojai nesugeba įvertinti pavojingos situacijos. Jie važiuoja, kažką mato per langą ir ta situacija jiems nekelia nerimo. Jie nemato, kad turi atsargiau važiuoti, kažkaip saugotis. Pagal juos, viskas gerai, šviečia saulė, sausas asfaltas, geras automobilis ir to pakanka, kad važiuotų pervertinat savo galimybes. Žmogus neįvertina pavojaus ir atsitikus bet kokiam nukrypimui nuo jo kažkokio įsivaizduojamo standarto įvyksta nelaimė“, – pasakojo A. Pakėnas.
