LRT televizijos naujienų tarnyba
Didžiausios krikščionių šventės, kuri šiemet sutampa pagal Rytų ir Vakarų kriškčionių kalendorių, laukia ir Pažadėtoji žemė, kurioje Didysis šeštadienis minimas ypatingu ritualu.
Jeruzalės Šventojo kapo bažnyčia, tikima, pastatyta toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas ir palaidotas, o vėliau prisikėlė Jėzus Kristus. Kadangi krikščionys nesutaria, kuriai atšakai priklauso Šventasis kapas – armėnams, graikams, kooptams, katalikams, etiopams ar sirams – bažnyčios raktas patikėtas musulmonui.
Jam atrakinus maldos namus, kiekvieną Didįjį šeštadienį į nedidelius maldos namus sueina kelis kartus daugiau žmonių, nei jiems skirta vietos, o bažnyčią saugo apie 5000 Izraelio saugumo pajėgų pareigūnų.
Antrą valandą dienos bažnyčia staiga nuščiūva, žmonėms laukiant per langą turinčio nušvisti spindulio, uždegančio ant Jėzaus kapo Jeruzalės graikų ortodoksų patriarcho laikomą fakelą. Nei vienas operatorius, žinoma, nesugeba įamžinti momento. Bet stebuklai ne tam, kad būtų įrodinėjami.
Šventoji ugnis, kuri ankstesniais amžiais iš čia atkeliaudavo net iki Rusijos bei Rytų Europos, iš rankų į rankas iš Jeruzalės šįkart keliauja į Betliejų Vakarų Krante, kur šventąją ugnį pasitinka šimtai Kristaus prisikėlimo laukiančių Palestinos krikščionių.
Šiemet Velykas Rytų ir Vakarų krikščionys švęs tuo pačiu metu.
