Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūra jaučiasi išnarpliojusi Naujojoje Akmenėje kilusį skandalą dėl asbesto, kai nubaudė 500 litų bauda vieną statybininką. Iš tiesų kaltininkas panašus į iešmininką, o aferos sumanytojai viliasi sugebėję užmaskuoti pėdsakus, kurie turėtų sudominti teisėtvarką. Juolab, tai vyksta generalinio prokuroro tėvonijoje.
Planas dėl 318 tūkstančių litų
Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos sporto rekonstrukcijos aikštyno projekte numatyta 318 tūkstančių litų utilizuoti pavojingas atliekas — asbestą.
Tačiau tą pinigų sumą buvo galima ir kitiems tikslams panaudoti, jei būtų pavykęs pradėtas realizuoti planas — suversti asbestą netoli Naujosios Akmenės esančiuose karjeruose, kurie susidarė, kai iš čia buvo iškastos klintys cemento gamybai.
Pagal planą vėliau suvežtą krovinį rengtasi buldozeriais užstumdyti moliu. Taip užmaskuotos pavojingos atliekos galiausiai galėjo atsidurti ir po vandeniu, nes karjerus kažkada apsems vanduo.
Sumanymas žlugo, į karjerą suspėta nugabenti vos kelis sunkvežimius užteršto grunto. „Šiaulių kraštas“, susidomėjęs šia istorija, išgąsdino darbų vykdytojus ir sumanytojus. Darbai sustojo.
Apie nežinia kur vežamą asbestą buvo pranešta apskrities aplinkos apsaugos departamentui. Pažadėta, kad tyrimas vyks sparčiai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad žurnalistams Akmenės rajono aplinkosaugininką vos ne už rankos teko vedžioti.
Po kelių dienų Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūra surado neleistinoje vietoje piltą asbestą. Ir nubaudė UAB „Žaliasis fonas“ darbų vykdytoją Eugenijų Šileiką. Jis sumokėjo skirtą 500 litų baudą.
Bausmė iešmininkui
Kai „Šiaulių kraštas“ norėjo pamatyti aplinkos apsaugos agentūros sukauptus tyrimo dokumentus, buvo paaiškinta, kad jų beveik nėra. Vien kompiuterinėje duomenų bazėje saugomas vienintelis aplankalas su vieninteliu platesniu paaiškinimu, kad bauda paskirta todėl, jog atliekant rekonstrukciją asmuo “nesilaikė atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytų reikalavimų tvarkant, gabenant ar laikant pavojingas atliekas.“
Ir nė žodžio, kur tos atliekos buvo verčiamos ir koks kiekis. Nėra užfiksuota, kur jos galiausiai atsidūrė. Net neįvardinta, kokios pavojingos atliekos, lyg būtų nesvarbu, ar tai asbestas, ar gyvsidabris, ar kokia radioaktyvi medžiaga.
Kas tai — nekompetencija, aplaidumas ar taip reikėjo?
Agentūros vyriausiasis specialistas Algis Norbukas teigė, kad nebūtina buvo sukaupti daug informacijos, kadangi nustatytas pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nedelsdamas sumokėjo paskirtą baudą.
Kodėl aplinkosaugininkai nebandė vynioti su pažeidimu susijusių kitų asmenų ryšių kamuolio? Juk prieš kelias dienas iš Panevėžio į Naująją Akmenę atvykę statybininkai vargu ar be vietinių valdininkų pagalbos galėjo sužinoti, kur yra tinkama vieta slaptam pavojingų atliekų kapinynui. Vargu, ar be tarpininkų galėjo susitarti su to karjero savininkais, kurie leido slėpti asbestą.
Pagaliau, grunto vežimo maršrutą numato sausas šioje istorijoje išlikęs statybos darbų rangovas UAB „Dangų centras“, o atsakyti teko subrangovų “Žaliasis fonas“ atstovui.
Klausimų, kurie turėtų sudominti apskrities aplinkos apsaugos departamento vadovus, yra ir daugiau.
Įtarimai valdininkams
„Šiaulių krašte“ apie šią istoriją perskaitęs rajono Tarybos sudarytos Korupcijos prevencijos komisijos narys Richardas Sudaris atliko tyrimą ir po pokalbių su aplinkosaugos, savivaldybės darbuotojais įžvelgė įtartiną jų vaidmenį.
Viename Tarybos komiteto posėdyje R. Sudaris stebėjosi: „Statybos įmonė akiplėšiškai pažeidinėja įstatymus, akiplėšiškai nevykdo savo konkursinių įsipareigojimų, o po to Savivaldybės administracijos pareigūnai laksto ir stengiasi, kaip jiems padėti.“
Korupcijos prevencijos komisijos nariui įtarimo sukėlė ir įvykį tyrusio aplinkosaugininko Algio Norbuko pozicija.
„Inspektorius Norbukas pasirodė labai susidomėjęs, kaip pavyks nuvežti į sąvartyną ir palaidoti, — mena R. Sudaris. — Tai jam pasakiau: “Esi aplinkosaugininkas, o ne statybininkų atstovas ar darbų prievaizdas, tad turi skaičiuoti žalą aplinkai ir nustatyti kaltininkus, juos nubausti.“
R. Sudariui tapo aišku: „Kai valstybės tarnautojai pradeda sirgti už nusamdytas įmones, o ne kontroliuoja jų atliekamus darbus, tada tokie darbuotojai man atrodo įtartini“.
„Šiaulių krašte“ jau rašyta apie keistą Naujosios Akmenės seniūno Rimvydo Juozapavičiaus elgesį. Seniūnui, stebinčiam, kaip mokyklos stadione kasamas asbestu užterštas gruntas, “Šiaulių krašto“ žurnalistas pasiūlė pavažiuoti paskui sunkvežimį ir įsitikinti, ar saugiai išpilamos sveikatai kenksmingos atliekos.
Miesto vadovas atsisakė ir netrukus dingo iš mokyklos teritorijos.
Apie įtartinus darbus išgirdęs sporto aikštyno rekonstrukcijos projekto administratorius, Švietimo skyriaus vedėjas Vytautas Juozapavičius atsakė, kad apie asbesto sandėliavimo vietą žinoti — jam yra per smulku.
Tęsiant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad asbesto vežimo maršrutus gali žinoti Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus inžinierius Sigitas Pocius, kurį įstaigos direktorė įsakymu paskyrė atsakingu už „Saulėtekio“ mokyklos sporto aikštyno rekonstrukcijos techninę priežiūrą. Tačiau ta tema kalbėti specialistas atsisakė.
Tada „Šiaulių kraštas“ pateikė klausimus raštu. Per dešimt dienų jis parašė atsakymą iš keturių sakinių, įtikinėdamas, kad jis apie asbesto slėpimą nieko nežinojo.
Mechanizmas pinigams išplauti
Kai „Šiaulių kraštas“ spausdino publikacijas apie “dingusio“ asbesto paieškas, R. Sudaris, komentuodamas publikacijas, atskleidė galimą pinigų pasisavinimo mechanizmą.
„Konkurso sąlygose numatyta, kad rangovas turi išvežti ir pristatyti utilizatoriui gruntą, užterštą asbestu, bei pateikti savivaldybei utilizatoriaus pažymą. Tam skiriama 300 tūkstančių litų, kurie bus sumokėti pagal pateiktus dokumentus. O rangovas nutaria pagudrauti: kasa asbestu užterštą gruntą ir vežą ne į įmonę, kuri užsiima asbesto utilizavimu, bet į karjerą“, — komentavo antikorupcinės komisijos narys.
Klausimas — kokia nauda?
Kad būtų aiškiau: asbesto utilizaciją gali atlikti įmonės, turinčios atitinkamus leidimus ir atitinkančios aplinkosaugos reikalavimus. 1 tonos asbesto utilizavmo kaina — apie 350 litų .
Kadangi asbestas yra užkasamas, todėl praktiškai neįmanoma patikrinti, koks jo kiekis buvo utilizuotas, ir atsiranda galimybė rangovui, susitarus su utilizuotoju, neteisėtai pasipelnyti.
Dar aiškiau: tarkim, 300 tonų asbestu užteršto grunto nelegaliai nuvežama į karjerą, o 50 tonų —–utilizuotojui. Šis asbestą utilizuoja ir išrašo pažymą, kad priėmė ir utilizavo 350 tonų. Tada pateikiamos pažymos savivaldybei, o ši apmoka už atliktus darbus. Po to, pritaikius pinigų išplovimo schemas, pinigus galima pasidalyti.
R. Sudaris apie tą patį utilizvimo ir pinigų plovimo mechanizmą papasakojo Tarybos komiteto posėdyje. Ir sulaukė stebinančios Savivaldybės direktoriaus pareigas einančio Valdemaro Paškevičiaus reakcijos: jis tikino, jei asbesto utilizavimui būtų išleista ne 318 tūkstančių litų, o tik koks trečdalis, nauda būtų savivaldybei.
Vytautas RUŠKYS
