Penkiolika Europos Sąjungos (ES) valstybių ir dešimt į ją stojančių šalių šeštadienį Romoje pradės derybas dėl pirmosios ES Konstitucijos. Europos Sąjungai pirmininkaujanti Italija tikisi baigti derybas iki šių metų pabaigos.
Visoms 25 vyriausybėms, atstovaujamoms Tarpvyriausybinėje konferencijoje, sutikus, tekstą dar turės ratifikuoti visos valstybės narės. Kai kuriose šalyse dėl Konstitucijos bus balsuojama parlamente, kitose vyks referendumai.
Konventas, kuri sudarė 105 nariai ir kuriam vadovavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d' Estenas (Valery Giscard d'Estaing), Konstitucijos projektą parengė birželį, prieš tai debatai vyko 16 mėnesių. Didžioji dauguma teksto priimtina visoms valstybėms, bet esama ir esminių nesutarimų.
Žemiau pateikiami svarbiausi konferencijoje svarstytini klausimai.
BALSO TEISĖPagal Konstitucijos projektą sprendimai daugumoje politikos sričių, išskyrus gynybą, užsienio politiką ir mokesčių klausimus, bus tvirtinami pritarus mažiausiai pusei valstybių narių, atstovaujančių mažiausiai 60 procentų ES gyventojų.Tokiu būdu bus pakeista dabartinė svertinio balsavimo sistema, pagal kurią kiekviena šalis turi priskirtą balsų skaičių.Ispanija ir Lenkija pasiryžusios kautis, kad liktų ligšiolinė sistema. 2000 metais sudarytoje Nicos sutartyje abiem šioms valstybėms, turinčioms maždaug po 40 milijonų gyventojų, tenka po 27 balsus, tuo tarpu keturioms didžiosioms ES narėms - Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Italijai, - turinčioms žymiai daugiau gyventojų, tektų beveik tiek pat - po 29 balsus.Senosios sistemos norėtų ir mažesnės šalys, bijančios, kad naujoji sistema sumažins jų įtaką Europos Sąjungoje.
KOMISARŲ SKAIČIUSKonventas siūlo sumažinti balso teisę turinčių Europos Komisijos pareigūnų skaičių nuo dabartinių 20 iki 15. Vadinasi, kitų metų gegužę, kai ES narių bus 25, ne visos šalys turės savo komisarą. Pagal Konvento pasiūlymą, dar būtų įsteigta balso teisės neturinčių 15 komisarų padėjėjų grupė.Dauguma mažesnių šalių nuogąstauja, kad neturėdamos savo komisaro jos nebūsiančios išgirstos.
UŽSIENIO MINISTRASSteigiama nauja pareigybė - užsienio reikalų ministras. Jis vadovaus bendrai bloko užsienio ir gynybos politikai, suderindamas dabartinių dviejų aukštų užsienio politikos atstovų (krizių valdytojo ir išorinių ryšių komisaro) funkcijas.Ministras bus Europos Komisijos narys, galintis naudotis jos ištekliais, bet atsiskaitantis valstybėms narėms. Tokios funkcijos kelia keblių klausimų dėl ministro galių ir atskaitomybės.
TARYBOS PREZIDENTO INSTITUCIJAPagal Konvento parengtą Konstitucijos projektą Europos Taryba, aukščiausioji ES šalių vadovų institucija, dvejų ar pustrečių metų laikotarpiui rinks prezidentą, kurio kadencija gali būti pratęsta iki penkerių metų.
MINISTRŲ TARYBOSES užsienio ministras pirmininkaus ES narių užsienio reikalų ministrų tarybai. ES finansų ministrai ilgam laikui rinks vieną iš narių į pirmininkus. Kitų sektorių ministrų taryboms pakaitomis pirmininkaus vienas iš šalių ministrų išrinktas asmuo.Šiuo metu ES taryboms pirmininkauja rotacine tvarka kas šeši mėnesiai keičiamas vienos šalies ministras. Daugelis mažųjų valstybių norėtų, kad išliktų dabar galiojanti tvarka.
RELIGIJAKonstitucijos preambulėje minimas ES kultūros ir dvasios paveldas, bet Dievas ar Krikščionybė, vyraujanti religija Europoje, neminimi.Labai spaudžiant Vatikanui, katalikiškos šalys, ypač Lenkija, Ispanija ir Italija, reikalauja, kad būtų aiškiau apibrėžtos religinės Europos šaknys. Tai ginčija labiau pasaulietiškos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija. Be to, šis klausimas iškils derantis su ES narystės siekiančia musulmoniškąja Turkija.
GYNYBAKonstitucijos projekte įrašytas bendro solidarumo principas, taikytinas teroristų puolimo atveju. Taip pat leidžiamas to norinčioms šalims kolektyvinės gynybos principas.Kai kurios šalys, būtent Didžioji Britanija, mato čia kėsinimąsi į NATO funkcijas. Kitos valstybės, kaip Skandinavija ir Airija, vadina tai Europos Sąjungos militarizavimu.Didžiajai Britanijai rūpi, kad glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje sąlygos būtų atviros visoms narėms ir nekurtų struktūrų, konkuruojančių su NATO.
Reuters-ELTA
