„Tokių planų [deginti mazutą] nėra. Mazutas, kaip alternatyvi kuro rūšis, iš techninės pusės yra šilumos tinklų bazėje, infrastruktūra, kuri buvo paruošta ir naudota praeitą sezoną, nėra išardyta ar kitaip panaikinta.
Jei koks force majeure įvyksta, kai prasidėjo karas ir dujų kainos šoko į viršų, tai tokia teorinė galimybė yra. Bet artėjantį sezoną šildymui bus naudojamas biokuras, bus naudojamos Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginamos išrūšiuotos atliekos, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiama šiluma. Jeigu reikės, kaip tokia alternatyvi šilumos rūšis, bus gaminama iš gamtinių dujų“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ sakė V. Benkunskas.
Praėjusį sezoną vienu metu Vilnius gyrėsi bene mažiausiomis šildymo sąskaitomis šalyje. Kokių sąskaitų artėjantį sezoną turėtų tikėtis vilniečiai?
„Pernai turėjome suvaldytą kainų lygį ir šildymo sąskaitos Vilniuje buvo vienos mažiausių Lietuvoje. Negaliu prognozuoti, kaip atrodysime Lietuvos mastu, bet kainos vilniečiams turėtų išlikti panašiame lygyje, kaip turėjome praeitą sezoną. Nei didelių šuolių, nei didelių nukritimų nebus. Bet jos nebus tokios, kad reikėtų ženklią dalį savo pajamų palikti už šildymo sąskaitų apmokėjimą. Tos kainos ar sąskaitos nesikandžios“, – tikino V. Benkunskas.
Nors Vilnius praėjusiais metais sulaukė daug kritikos, kad šildymui naudojo taršų mazutą, V. Benkunsko teigimu, netrukus sostinė šildysis itin žaliai.
„Tikslas yra labai netoli. Kai pilnu pajėgumu veiks Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri šiemet startuoja su visais savo įrengimais, bet pirmuosius mėnesius veiks testiniai režimais ir gali užtrukti, kol jie užsikurs maksimaliu savo pajėgumu, Vilniaus šilumos gamybai daugiau negu 90 proc. bus panaudojamos atsinaujinantys šaltiniai – biokuras, atliekos, kurios išfiltruojamos ir tas išeinantis garas yra visiškai gamtai draugiškas.
Žinant, kad mes mieste investuojame labai daug į šilumos efektyvumą, keičiamos šilumos trasos, dešimtys milijonų investuojama į tai, kad mes nešildytume be reikalo grunto arba žolė neaugtų sausio viduryje po trasomis.
Šilumos gamybos poreikis mažės ir mes turime visas prielaidas, kad mums 2030 metais nereikės jokio iškastinio kuro. Nei naftos produktų, nei dujų, nei to paties mazuto“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Bet visiškai pamiršti mazuto sostinė neketina.
„Visos alternatyvos turi būti užtikrintos, kad ar dėl teroro akto, ar dėl kažkokios techninės avarijos, mes galėtume miestą aprūpinti šilumą. Tos alternatyvos dėl išmoktų pamokų bus užtikrintos. Bet yra padaryti visi namų darbai, kad būtume draugiški gamtai ir mes link to einame“, – aiškino Vilniaus meras.
