Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos pilną kainą – 9,2 euro. Jei mieste deklaruotas tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro.
Kaune gyvenamąją vietą deklaravusiems tėvams kaina nesikeis ir sieks 0,58 euro.
„Miestas suinteresuotas investuoti gerinant sąlygas savo gyventojams, todėl ir toliau lygiai taip pat kompensuos didžiąją dalį išlaidų už vaikų ugdymą. Tačiau ne mieste savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, kurių gyventojų pajamų mokestis keliauja kitoms savivaldybėms, atitinkamai už darželius Kauno mieste turės mokėti pilną arba pusę kainos“, – pranešime cituojama Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.
Šį sprendimą numatyta priimti artimiausiame Kauno miesto tarybos posėdyje.
Savivaldybė žada, kad sutaupytos lėšos bus skirtos naujų darželių statyboms ir grupių skaičiui didinti, kad vaikai galėtų darželius lankyti kuo arčiau namų.
Kauno miesto savivaldybė teigia ikimokykliniam ugdymui organizuoti ir įgyvendinti iš savo biudžeto kasmet skirianti vidutiniškai 31,35 mln. eurų.
„Kitąmet, įsigaliojus naujajai tvarkai, tikimasi, jog kauniečiams padidės ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, atsiras daugiau galimybių patekti į pageidaujamas įstaigas. Tuo metu tėvai, deklaravę gyvenamąją vietą ne Kaune, galės tęsti vaikų ugdymą miesto darželiuose atnaujintomis sąlygomis arba rinktis kitas alternatyvas – leisti atžalas į kitų savivaldybių įsteigtas bei išlaikomas arba privačias ugdymo įstaigas“, – sakė J. Baltaduonytė.
Šių metų rugsėjo duomenimis, Kauno miesto savivaldybės įstaigose yra daugiau kaip 14,5 tūkst. darželinukų.
Iš jų apie tūkstantis nedeklaruoti Kaune, dar 900 vaikų nė vienas iš tėvų nėra Kauno miesto gyventojai.
Kauno rajono bendruomenių atstovė: tai – šantažas
Kauno miesto savivaldybė yra inicijavusi kai kurių Kauno rajono teritorijų prijungimą prie miesto savivaldybės. Tam priešinasi Kauno rajono savivaldybė, kurios teritorijas planuojama prisijungti.
Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.
Kaip vieną iš prijungimo argumentų savivaldybė įvardija tai, jog Kauno rajono gyventojai naudojasi miesto infrastruktūra, taip pat ir vaikų darželiais, o tai papildomai kainuoja miestui.
Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė BNS sakė, kad ši Kauno miesto savivaldybės iniciatyva yra šantažas, skirtas supriešinti gyventojus ir paveikti rajono gyventojų nuomonę prieš apklausą dėl prisijungimo prie miesto.
„Ar čia mes nekalbame apie šantažą? Akivaizdoje sprendimų, kurie yra padaryti rugsėjo 10 dieną, yra išmetamas dar vienas šantažinis dokumentas, kuris pykdo rajono ir miesto žmones“, – sakė E. Juozapavičienė.
Jos žiniomis, Kauno miesto darželius lanko apie 350 Kauno rajono vaikų, tai nėra miestui reikšmingas skaičius.
„Tokia informacija nenukreipta, kad gerėtų sąlygos vaikams ar jų tėvams, bet būtent paslepiant mintį, kaip jūs nuspręsite balsuojant už Kauno miesto teritorijų plėtimą. Čia nesimato jokio kito protingo ir aktualaus paaiškinimo. Tai yra nedideli skaičiai ir tikrai yra laisvų vietų Kauno ikimokyklinėse įstaigose“, – sakė Kauno rajono bendruomenių atstovė.
Ji taip pat svarstė, kad toks siūlymas yra diskriminacinis ir tikisi, kad tokio sprendimo teisėtumą įvertins ir institucijos.
„O jeigu jie išsiskyrę ir yra vienas iš tėvų? Kaip jie spręs šį klausimą?“ – kalbėjo E. Juozapavičienė.
Prijungti prie miesto planuojamose teritorijose ruošiamasi vykdyti gyventojų apklausą. Tiek Vyriausybės, tiek Kauno savivaldybės atstovai teigia, jog jų nuomonė bus svarbiausias argumentas priimant sprendimą.
Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius BNS sakė dar negavęs minimo savivaldybės tarybos sprendimo projekto, tačiau teigė, jog įstatymai numato teisę savivaldybėms nustatyti mokesčio už vaikų išlaikymą dydį bei šio mokesčio taikymo lengvatas.
