3 mėnesiai – 8 renginiai – beveik 1000 svajonių: tokiais skaičiais gali pasigirti Daugiavaikių šeimų asociacijos MES organizuojama pilietinė-edukacinė akcija „Svajonių karavanas“. Nuo kovo pradžios iki rugsėjo pabaigos daugiau nei dvidešimt Lietuvos miestų ir miestelių ketinanti aplankyti vilkstinė, kurią sudaro šeimas nemokamai įamžinanti kilnojamoji fotostudija, grikių košę verdanti lauko virtuvė, svajonių bei edukacijos apie šeimą ir sveikatą erdvės, tiek mažą, tiek didelį skatina nepamiršti svajoti, o svarbiausia – tikėti, kad svajonės pildosi!
Skaidrė VAINIKAUSKAITĖ
Daugiavaikių šeimų asociacija MES
Kam jums to reikia? Kaip atsirenkate svajones? Kodėl pildote svajones net ir tų žmonių, kurie tikrai nėra nepasiturintys? – su tokiais ir panašiais klausimais, dažnai lydimais nuostabos ir sutrikimo kupinų žvilgsnių, per tris pilietinės-edukacinės akcijos gyvavimo mėnesius jau spėjo apsiprasti „Svajonių karavano“ sumanytoja Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė. Pasak Jurgitos, su šeima daug keliaujančios po Lietuvą, imtis svajonių pildymo ją paskatino noras padėti žmonėms atsiplėšti nuo susmulkėjimo kasdienybės rūpesčiuose, įžiebti jų veiduose daugiau vilties ir tikėjimo, kad jie yra svarbūs, pastebėti ir rūpi.
„O svarbiausia turbūt buvo noras paskatinti svajoti apie didelę šeimą, nes daug kam tai atrodo nepasiekiama ir neįgyvendinama svajonė, nepakeliama našta ir atsakomybė“, – patį svarbiausią motyvą išduoda keturis vaikus auginanti moteris. Juolab kad „Svajonių karavanui“ kelionėse talkinančios asociacijos narių šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, yra pats geriausias įrodymas, jog didelė šeima – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui ir aktyviai visuomeninei veiklai, kad ne visi gausų būtį atžalų auginantys žmonės tik bėdoja ir prašo pagalbos – kur kas daugiau tokių, kurie džiaugiasi gyvenimu ir geba kurti šventę kitiems.
Idėja padėti išsipildyti nepažįstamų žmonių svajonėms pasirodė tokia pagavi, kad „Svajonių karavano“ balsu ir veidu nedvejodamas sutiko tapti žinomas renginių ir TV laidų vedėjas Jonas Radzevičius, pats turintis penkis vaikus. „Šiaip skeptiškai žiūriu į pasiūlymus tapti visokių organizacijų ir visuomeninių darinių nariu, – prisipažįsta vyras. – Tačiau šios akcijos organizatorių ryžtas, užsidegimas ir noras skleisti pozityvią žinią apie šeimą man labai patinka, todėl mielai sutikau prisidėti prie šios veiklos, nors ir nesu Daugiavaikių šeimų asociacijos MES narys“.
Svajonių pildymas tapo ir puikia erdve savanorystei. „Kasdien vis pasidžiaugiu, kad taip netikėtai mano ir „Svajonių karavano“ keliai susitiko. Vos keletas mėnesių pažinties su šiuo projektu ir jo organizatoriais atvėrė man be galo daug galimybių prisiminti tai, kas galbūt seniai jau buvo pamiršta: tikėjimą, gerumą ir... svajonę“, – neslepia susižavėjimo nauja veikla Rūta Kražauskienė, žurnalo „Mano sodyba“ redakcijos bendradarbė.
Jau pirmojo susitikimo su organizatoriais metu išsiaiškinusi, kad prie akcijos gali prisidėti pagalba renginių metu, moteris dar labiau nudžiugo, gavusi pasiūlymą išpildyti vilnietės Daivos svajonę „Noriu, kad mano sodyba skęstų gėlėse“. Daug su įvairiais Lietuvos gėlininkais ir įmonėmis, prekiaujančiomis sodo inventoriumi, bendraujanti Rūta su didžiuliu užsidegimu ėmėsi, kaip pati sako, „pirmojo rimto darbo „Svajonių karavano“ projekte“, ir išties paskandino Daivos sodybą žieduose. „Kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime linkėčiau tokios patirties! Svajoti pačiam yra viena, tačiau prisidėti prie kito, ypač – visai nepažįstamo, žmogaus svajonės išsipildymo yra neįtikėtinas potyris. Todėl nuoširdžiai kviečiu susipažinti su „Svajonių karavano“ idėja iš arčiau, galbūt net prisijungti prie komandos ir, svarbiausia, nenustot svajoti – mat svajonės tikrai pildosi!“ – entuziastingai įspūdžiais dalijasi savanorė.
Milijonas, sveikata ir kompiuteris
„Svajonių karavanui“ grįžus iš kiekvieno renginio, savanoriai rūpestingai surūšiuoja, nuskenuoja ir į interneto erdvę įkelia visas surinktas svajones. Anot J. Pocienės, visas jas galima suskirstyti į daugmaž keturias pagrindines grupes: daug pinigų, sveikata, daiktai ir įspūdžiai. Būna, kad užsukęs į svajonių erdvę, žmogus ilgai dvejoja ir nieko nesiryžta lapelyje užrašyti. Vieni sako taip tvirtai stovintys ant žemės, kad net nesugalvoja, apie ką galėtų svajoti, kiti nori pasitikslinti, kas, akcijos organizatorių manymu, laikytina svajone.
„Laikomės nuostatos, kad svajonė – tai kažkas tokio, kas žmogų mintimis pakylėja nuo kasdienybės, kas ilgalaikėje perspektyvoje gali iš pagrindų pakeisti jo požiūrį ar net visą gyvenimą, – sako J. Pocienė. – Žinoma, dalies nematerialių, nors labai prasmingų, svajonių (taiką Tibetui, kad nebūtų karo Ukrainoje ir pan.) nepavyks išpildyti dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, nemaža dalimi nuo pačių žmonių priklauso, ar išsipildys jų svajonės apie gimtosios kalbos išsaugojimą, sveikatą, didelę šeimą arba apie tai, kad mokiniai užaugtų gerais žmonėmis“.
Bene pačios nuoširdžiausios būna vaikų svajonės, ir nebūtinai tik apie žaislus: mažieji svajoja paskraidyti oro balionu, susitikti su mėgstama krepšinio komanda, pajodinėti žirgais. „Po vieno pokalbio įsitikinau, kad netgi naujas telefonas, planšetė ar kompiuteris gali būti tikrų tikriausia svajonė, o ne užgaida – tai paprasčiausias vaiko noras pritapti, būti tokiu, kaip kiti, turėti draugų“, – pastebi savanorė R. Kražauskienė.
Kaip pildosi svajonės
Pirmąja svajotoja, kurios svajonę išpildė „Svajonių karavanas“, tapo sostinėje vaikų darželio auklėtoja dirbanti Dalia. Moteris „Svajonių karavaną“ pamatė su dukromis vaikščiodama po Kaziuko mugę. Sako, patraukė įdomi, neįprasta idėja, tad ir užrašė savo svajonę – lyg tarp kitko. „O šiandien toks malonumas: vaikštau, glostau tas knygas – ir širdis dainuoja, – bėgdama pirštais per Sokrato tomelį, išsirinktą skaitytų knygų knygyne „Gerosknygos.lt“, jaudulio neslėpė svajotoja. – Labai miela, labai malonu, ir dabar jau pasimečiau, ar čia man daugiau tų knygų reikia, ar dukroms, kurios mane ir paagitavo svajonę užrašyti“.
Antrą išpildytą svajonę, kurią „Svajonių karavanas“ apsiėmė išpildyti, užrašė sveikatos mokslų studentas Rokas Žeimys: jis troško pabendrauti su verslininku Vladu Lašu, pavasarį siekusiu iškelti savo kandidatūrą LR Prezidento rinkimuose. Ponas Vladas į akcijos organizatorių žinutę atsiliepė netikėtai greitai, bet su jam būdingu kuklumu: „Kažkodėl labai maža ir žemiška Roko svajonė... Kita vertus, viskas, kas didu, prasideda nuo mažų dalykų“. Svajonę parašiusiam Rokui ir jo dvyniui broliui Rapolui nusišypsojo laimė su viena ryškiausių Lietuvos verslo ir inovacijų pasaulio asmenybių Vilniuje praleisti kiaurą dieną: visi kartu žiūrėjo filmą, pietavo Televizijos bokšte ir, žinoma, daug bendravo rūpimomis temomis.
Orams kiek atšilus „Svajonių karavano“ komanda jau skriejo į Molėtų rajone, vaizdingos gamtos ir trijų ežerų apsuptyje, įsikūrusį Dubingių žirgyną. Čia išsipildė kauniečių Martos ir Živilės svajonė pajodinėti žirgais. „Mano svajonė – turėti savo žirgą ir žirgyną. Bet pirmiausia reikia išmokti tą žirgą suvaldyti ir prasijodinėti. O kai užaugsiu, gal mano svajonė ir išsipildys, nes aš tikrai norėčiau, kad taip atsitiktų“, – ugningai dėstė devynmetė kaunietė Marta. Jai antrino ir Živilė, panašią svajonę puoselėjanti nuo tų dienų, kai dar būdama vaikas pirmą kartą Kauno zoologijos sode užsėdo ant ponio.
Realybe virto ir vilnietės Daivos Rinkevičienės svajonė apie gėles. „Sustojau Kaziuko mugėje košės, padiskutavom, sako – rašykit kokią nors svajonę, ir parašiau. O kai laukiau jūsų – labai jaudinausi. Vis tik pirmas toks įvykis gyvenime, kad kažkur įmečiau lapelį, kažkas paskambino ir sako – viskas, atvažiuojame, – kad viskas gali būti taip paprasta, stebėjosi moteris ir, žiūrėdama į sodyboje plušančius „karavanautojus“, svarstė toliau: „Atrodo, tokie visi savi, seniai pažįstami. Matyt, tie, kurie svajoja ir tie, kurie pildo svajones, turi kažką bendro“.
Pasak Daivos, apskritai žmonės mažai svajoja, o sugalvoti tikrą svajonę sunku dar ir todėl, kad ji neturi būti visiškai žemiška, buitinė, apie šaldytuvą ar televizorių. „Galbūt yra žmonių, kuriems ir ta buitinė svajonė yra be galo tolima. Bet jeigu turi buitį, kuri tave daugmaž tenkina, tada norisi svajoti apie gėles, orą ar bites“, – įsitikinusi gėlėse skendinčios sodybos šeimininkė.
Pildosi mamų svajonės
„Kai „Mamyčių klubo“ tinklalapyje pasirodė MK ir „Svajonių karavano“ konkursėlis, kviečiantis dalintis svajonėmis, tik numojau ranka: na, ir kas gi man išpildys manąsias – namo nepastatys, verslo neįkurs, mokslų už mane nepabaigs... Po kelių dienų vėl prisėdau rimčiau apžiūrėti MK puslapiuko, ir vėl akį rėžė siūlymas pildyti svajones. Tą akimirką apsidairiau ir susimąsčiau: namai per visas ligas pabodę, sūnytis eina galvom, vyras trečia diena pamiršta man parnešti taip prašomos latte... Supratau, kad norėti pirmiausia reikia smulkmenų, iš kurių ir susideda gyvenimas. Taip ir išsiliejo svajonė komentarų langelyje – man reikia poilsio!! Ir duokite man latte pagaliau!!!“, – tokia buvo „Svajonių karavano“ partnerės TV laidos „Mamyčių klubas“ žiūrovės Lolitos Jurkšienės svajonės išsipildymo priešistorė.
Gegužei persiritus į antrą pusę, Lolitos ir kitos „Mamyčių klubo“ aistruolės Simonos Kivytienės, auginančios du mažus nutrūktgalvius ir sveikstančios po stuburo operacijos, svajonė tiesiog pailsėti nuo darbų ir buities išsipildė – trumpas, bet visapusis atokvėpis Visuomenės harmonizavimo parko vandens ir pirčių erdvėje padėjo susigrąžinti jėgas ir pasikrauti energijos. „Gavau tobulą dovaną, – neslėpė Lolita. – Ačiū už progą apsilankyti nuostabioje vietoje. Ačiū už galimybę pažinti smagius žmonės – nesitikėjau, kad „Svajonių karavano“ merginos bus tokios paprastos ir draugiškos. Ačiū „Mamyčių klubo“ komandai už puikius konkursus, už progas, už dovanas ir... už draugystę!“
Netrukus pažadą išpildyti po vieną svajonę iš kiekvieno „Svajonių karavano“ aplankyto miesto ištesėjo ir vienas didžiausių dovanų portalų Lietuvoje „Svajonių dovanos“: paauglėms Deimantei ir Viktorijai, svajojusioms turėti daug papuošalų ir susikurti savitą stilių, padovanojo galimybę išmokti pačioms pasigaminti stiklo papuošalus.
Lietuvos šeimų pačių karščiausių svajonių išpildymu besirūpinantis prekybos tinklas MAXIMA taip pat jau pradžiugino tris šeimas, savo svajones užrašiusias pirmosiose „Svajonių karavano“ stotelėse. Pirmais laimingaisiais tapo jonaviečių Simonos ir Vytauto Damulių šeima, kurių šilta svajonė praleisti popietę kartu su šeima tapo pirmąja išpildyta svajone. Damulių šeimai buvo suorganizuota iškyla gamtoje, o MAXIMA savo ruožtu pasirūpino šviežiomis vaišėmis ir dovanomis mažiesiems.
„Mes jau senokai svajojame apie pramogą visai šeimai. Bet Svajonių karavanui patikėdami savo svajonę didelių vilčių nepuoselėjome, buvo tiesiog smagu sudalyvauti šioje gražioje akcijoje. Bet svajonė išsipildė. Tai tik įrodo, kad kartais reikia tiesiog nebijoti svajoti“ – sako Simona Damulienė.
Antroji išpildyta svajonė – dviratis kauniečių Lukoševičių šeimos mamai. Dviratis buvo viena didžiausių šeimos svajonių, nes šeimos tėtis savąjį jau turėjo, o mamai nupirkti dviračio šeima niekaip neprisiruošė. Tad nuo šiol šeima galės aktyviai kartu leisti laisvalaikį.
“Kiek dvejojome dėl savo pasirinktos svajonės, nes juk dviratis vienas pagrindinių šiltojo sezono palydovų, tad ir tokią pat svajonę užrašiusiųjų turėjo būti išties nemažai. Net ir sulaukę Maxima atstovų skambučio, negalėjome patikėti, kad mums taip pasisekė, dabar galėsime leistis į išvykas po apylinkes drauge su visa šeima, daugiau laiko praleisime visi drauge“ – emocijų neslėpė Asta Lukoševičienė.
Išsipildė ir Samuolių šeimos svajonė – jų sodą papuošė naujutėlaičiai sodo baldai, kurie padės suburti šeimą ir praleisti daugiau laiko kartu.
„Pirmosios trys svajonės buvo pasirinktos ne atsitiktinai – jos sužavėjo tuo, kad buvo itin šiltos ir šeimyniškos. Šeimos svajojo apie įsimintinai praleistą laiką kartu. Juk šeima ir su ja praleistas laikas – brangiausias turtas ir viena svarbiausių vertybių tiek mūsų visuomenei, tiek ir MAXIMA prekybos tinklui, kuris orientuojasi į šeimą“, – sakė MAXIMA LT, UAB Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.
Pabaigos dar nematyti
„Kaip jau minėjau, išpildyti nematerialių svajonių tikrai nepajėgsime, bet esame laimingi, galėdami žmonėms padėti bent tiksliai įvardinti svarbiausius dalykus jų gyvenime“, – apibendrindama tvirtina akcijos sumanytoja J. Pocienė. Anot pašnekovės, kelionė su „Svajonių karavanu“ per Lietuvą suteikia nepakartojamų progų suvienyti jėgas ir įgyvendinti tikrai didžias svajones. Pavyzdžiui, „karavanautojus“ labai nudžiugino šauni pažintis su Jurbarko pilietinio labdaros projekto „Mano svajonė“ komanda, svajojančia visiškai suremontuoti Jurbarko vaikų ligų skyrių. „Kiek įmanoma, ir pats prie to prisidėsiu“, – tokią svajonę užrašė šio labdaros projekto autorius Džeraldas Kulikaitis, o „Svajonių karavano“ komanda priduria: mes norime jam padėti!
Artimiausiu metu „Svajonių karavanas“ lankysis
Gegužės 31 d. Druskininkų sezono atidarymas
Birželio 1 d. Vaikų gynimo diena (Vilniaus Gedimino pr. Nuo 11 val. – Viktoro Šapurovo, gyd. psichoterapeuto-seksologo, paskaita apie tėvystę ir tėvo vaidmenį šeimoje bei diskusijos su interesantais)
Birželio 6 d. Nidos festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“
Birželio 14 d. Alytaus miesto šventė
Birželio 21 d. Trakų vasara
Birželio mėnesį „Svajonių karavanas“ užsibrėžė tikslą išpildyti net 50 svajonių. Tad sekite naujienas www.svajoniukaravanas.lt, užsukite į mūsų jaukią palapinę ir – nebijokite svajoti!
Apie ką svajoja žymūs Lietuvos žmonės
Eglė Skrolytė, žurnalistė, TV laidos „Mamyčių klubas“ vedėja: Aš myliu svajones. Savas. Jos mane daro laiminga tiesiog savo egzistavimu. Šildo mane. Skatina judėti. Tapti geresne. Moko mane. Išmintingai... Nors šis mokymosi metodas, reikia pasakyti, reikalauja kantrybės. Pirmiausia – manosios. Myliu svajones kituose žmonėse. O neretai ir žmones pamilstu būtent dėl jų svajonių. Yra sakoma, pasakyk, kas tavo draugai – pasakysiu kas tu toks. Aš perfrazuočiau: papasakok man apie savo svajones ir aš suprasiu, kas Tu.
Redita Dominaitytė, aktorė: Svajoju apie naują „Knygos teatro“ spektaklio pastatymą, pagrindinį vaidmenį pilnametražiame filme, asmeninį masažistą ir trenerį, atostogas su šeima šiltuose kraštuose, gerą sveikatą, draugišką aplinką , ir dar daug daug...
Židra Grigonytė, dizainerė: Svajoju apie tai, kad rusai nenorėtų susigrąžinti mūsų į buvusią sąjungą. Kad būtume stiprūs, turėtume savo stuburą ir liktume nepriklausomi.
Kęstutis Vasiliauskas, kompozitorius, poetas, atlikėjas: Kai buvau vaikas, labiausiai svajodavau turėti daug laisvo laiko, keliauti, pamatyti svečias šalis. Tačiau ne apie materialius dalykus. Gana anksti pradėjau dirbti ir greit išmokau atskirti norą nuo svajonės. Jei kažko nori – dirbi, stengiesi ir įgyji. Daiktas vargiai gali būti svajone. Dorai gyventi, užauginti laimingus vaikus – tai yra svajonė, o ne pastatyti namą, didesnį už kaimyno.
Dabar svajoju užbaigti visus kūrybinius darbus, būti sveikas, taip pat ir apie tai, kaip mano dvylikametė dukra koncertuoja su manimi ant scenos. Tikiuosi, kad ateityje ši svajonė išsipildys.
Deividas Bastys, dainininkas: Didžiausia mano vaikystės svajonė buvo tapti dainininku, mat turėjau ypatingą autoritetą – dėdę Steponą Janušką. Bet svajoti vis nenustoju. Dabar visos mintys sukasi apie šeimą, jos gerovę. Visi kartu svajojame pamatyti kuo daugiau pasaulio. Nepamirštu ir muzikos: apie ją svajoti niekad nenustosiu!
Dainius Martinaitis, aktorius: Svajoju išmokti svajoti. Trumpai ir aiškiai!
