Panevėžio tarybos nariai veržiasi tvarkyti miestiečių šiukšles. Į bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ laisvą direktoriaus pavaduotojo vietą pretenduoja jau du miesto Tarybos nariai, dar vienas svarsto tokią galimybę. Kodėl vos paskelbtas konkursas spėjo sukelti įtarimų dėl jo skaidrumo?
Veržiasi tvarkyti
Šiukšlių kuopimas – Panevėžio politikų svajonių darbas. Į bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ laisvą direktoriaus pavaduotojo vietą pretenduoja jau du miesto Tarybos nariai, dar vienas svarsto, ar dalyvauti konkurse.
Turbūt nė vienos Savivaldybei pavaldžios įmonės skelbtas konkursas laisvai darbo vietai užimti dar nėra sulaukęs tokio susidomėjimo kaip šiukšles tvarkančioje įmonėje.
Penktadienį dokumentus pateikęs miesto Tarybos narys Mantas Leliukas buvo jau penktas kandidatas, panoręs varžytis dėl pavaduotojo pareigų. Politikas be darbo liko, kai jo vadovaujamai statybų bendrovei „Iglus“ prieš keletą mėnesių buvo iškelta bankroto byla. Pavaduotojo vieta „Panevėžio specialiame autotransporte“ domėjosi ir „tvarkiečių“ frakcijos atstovas miesto Taryboje Mindaugas Liutkus, maždaug prieš pusmetį įsidarbinęs taip pat Savivaldybei pavaldžioje įmonėje Panevėžio butų ūkyje saugos darbe inžinieriumi.
Tačiau kandidatai įtaria, kad varžytuvėse dėl vietos už švarą mieste atsakingoje įmonėje gali pakišti koją trečiasis Tarybos narys konservatorius Algis Čeponis, bendrovės „Lino apdaila“ šilumos ir vandentiekio ūkio vadovas.
Neįtiko politiko išsilavinimas
„Nunešiau konkursui dešimties lapų gyvenimo aprašymą, o man bendrovėje pareiškė, kad išsilavinimas netinka. Sakau, bet mano patirtis didesnė nei jums reikia“, – pasakojo M.Leliukas.
Kauno technologijos universitete vadybos ir verslo administravimo studijas baigęs M.Leliukas stebisi, kad įgyta specialybė jam gali tapti kliūtimi užimti įmonės vadovo pavaduotojo kėdę. Mat „Panevėžio specialaus autotransporto“ paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, kad pretendentui į šias pareigas privalomas ne bet koks, o aukštasis techninis išsilavinimas.
Šį reikalavimą atitinka M.Liutkus – jis 2011-aisiais Panevėžio kolegijoje įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
Tačiau miesto Tarybos opozicija įtaria, kad vis dėlto vieta „Panevėžio specialiame autotransporte“ numatyta ne jam, o mero komandos žmogui konservatoriui A.Čeponiui, 1989-aisiais tuomečiame Kauno politechnikos institute įgijusiam inžinieriaus statybininko diplomą.
„Net neabejoju: konkurso sąlygos sukurtos taip, kad atitiktų konkretų asmenį. Iš pradžių netgi buvo reikalaujama aukštojo universitetinio išsilavinimo, vėliau kažkodėl sąlygos sušvelnintos tik iki aukštojo. Turiu įtarimų, kad tai gali būti valdančiųjų atstovas“, – prasitaria M.Leliukas.
Jis pripažįsta ne iš vieno Tarybos nario girdėjęs, kad pavaduotojo pareigos numatytos konservatoriui.
Rinksis išmanantįjį
A.Čeponis jam naują darbo vietą numačiusių kolegų Taryboje įtarimus vadina muilo burbulu. Politikas tvirtina apie „Panevėžio specialaus autotransporto“ paskelbtą konkursą net nėra girdėjęs.
„Darbą turiu ir nesiruošiu konkurse dalyvauti. Bet jei, kaip sako, atitinku jo sąlygas, gal verta pabandyti? Pats pažiūrėsiu, kokios tos sąlygos, ir, jei taip šneka, gal reikės paduoti dokumentus ir man“, – teigė A.Čeponis.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Kęstutis Olšauskas tvirtina, kad konkurso į laisvą darbo vietą sąlygos nekeistos septynerius metus.
„Turime dvi pareigybes, į kurias skelbėme konkursus – buhalterės ir pavaduotojo. Nuo 2005-ųjų konkursų sąlygos nekeistos. Anksčiau nebuvo skirstomas aukštasis į universitetinį ir ne, todėl ir nesmulkinome“, – aiškino K.Olšauskas.
Anot jo, „Panevėžio specialus autotransportas“ – specifinė įmonė, todėl ir pavaduotojui techninis išsilavinimas svarbesnis nei vadybinis.
„Reikia, kad žmogus turėtų bent šiokį tokį supratimą, nereikėtų jo mokyti. Visiems kandidatams bus užduodami tie patys klausimai. Duodu savo galvą nupjauti, kad kuris geriau atsakys, tas ir bus pavaduotoju, nors neatmetu galimybės, kad ateis ir Tarybos narių“, – tvirtino laikinasis įmonės vadovas.
Anot K.Olšausko, susidomėjusiųjų vadovaujamu darbu „Panevėžio specialiame autotransporte“ nemažai. Dėl dalyvavimo konkurse į įmonę kreipiasi įvairaus amžiaus kandidatai. Jauniausiam 28-eri, vyriausiam – apie 50.
Nors, pasak K.Olšausko, kandidatų amžiaus nevertinamas, tačiau jis neslepia, kad labiau laukiami jauni specialistai.
„Norėtųsi, kad konkurso laimėtojas už poros dienų neišeitų į pensiją“, – teigia vadovas.
Įdarbinimo tradicijos
Panevėžio savivaldybei pavaldžios įmonės jau ne kartą buvo minimos kaip prieglobstis miesto valdančiųjų bičiuliams ir artimiesiems.
Abejonių dėl įdarbinimo skaidrumo kilo, kai jose vienas po kito užuovėją surado įvairių valdančiajai daugumai priklausančių partijų atstovai.
Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius praėjusioje kadencijoje miesto pirties direktoriumi įdarbino seną savo pažįstamą, kartu dirbusį „Ekrano“ gamykloje 52 metų Alfonsą Morkvėną. Meras aiškino pirties vairą bičiuliui patikėjęs, nes šis – geras žmogus.
Dėl įtarimų korupcija Panevėžio vicemero posto netekusį buvusį „tvarkietį“ Kastytį Vainauską vadybininku įdarbino Panevėžio autobusų parkas. K.Vainauskas yra pasakojęs, kad pragyvenimo šaltinį surado atsitiktinai. Tiesiog sutiktas parko direktorius Rimantas Petukauskas pasiūlęs darbo vietą.
Taip pat korupcija kaltinamą buvusį Savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską priglaudė Rožyno pagrindinė mokykla, vadovaujama buvusios jo partijos kolegės „tvarkietės“ Aidos Adiklienės. Šioji yra tvirtinusi, esą internete ieškojusi kompiuterių priežiūros specialisto ir atsitiktinai aptikusi partijos bičiulio gyvenimo aprašymą.
Prieš trejetą metų nuo nedarbo šmėklos Panevėžio butų ūkis išgelbėjo ir Liną Petkūnienę. Darželio auklėtojos ir prekybininkės išsilavinimą turinčiai tuometei miesto Tarybos narei „tvarkietei“ bendrovė patikėjo vadovaujančiosios gamybos inžinierės pareigas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
