Jau kurį laiką Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Regijus Simkevičius, į kasdienišką, nuo 9 iki 17 val. trunkančią darbo dieną taip pat žiūrėjo skeptiškai. Bandymai ieškoti išeičių, kurios leistų gyventi ir dirbti savo rimtu galiausiai privedė prie veiklos, kuri šiandien vaikinui tapo pragyvenimo ir įdomių istorijų šaltiniu.
Skirtingai nei daugelis šios srities specialistų, kurie įkvėpti kitų autoritetingų fotografų darbų pradėjo domėtis šios srities subtilybėmis, Regijus kalbėdamas apie savo pirmuosius žingsnius buvo gerokai tiesmukesnis: „Taip gavosi, kad bėgau paskui pinigus. Kuo toliau nuo 9 ir 17 val. trunkančio darbo“, – sakė jis.
Pamatus paklojo pažintis su žinomu fotografu
Žinomiausi automobilių prekės ženklai, automobilių tema rašantys žurnalai, prestižiniai aukcionų namai bei milijonus sekėjų turintys „Youtube“ kanalai – tai tik dalis klientų, su kuriais Regijui pavyko užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius. Vis dėlto, kelias link to buvo kupinas iššūkių.
„Dar prieš pradedant studijuoti „Film Production“ kursą Anglijos Universitete, susipažinau su fotografu Simonu Clay. Jis buvo mano kaimynas ir veteranas automobilių industrijoje“, – prisimena pašnekovas.
„Aš jam padėjau su keliais projektais. Viena iš pirmųjų fotosesijų buvo Paul McArtney (grupės „The Beatles“ narys) priklausęs „Aston Martin DB5“. Jis iš „British Racing Green“ buvo perdažytas į „James Bond Grey“. Vėliau jis buvo parduotas už 1,5 mln. svarų“, – tęsė Regijus.
„Jam reikėjo pagalbos pafilmuoti automobilius. Tuo metu automobilių industrija merdėjo, netrūko nuobodžių video su klasikine muzika, o aš įnešiau modernizmo, kas vėliau turėjo didelį efektą tolimesnei karjerai“.
„Pagal išsilavinimą aš esu vyriausiasis operatorius (angl. Director Of Photography). Tai leido man tapti tiek fotografu, tiek videografu, nors aš niekada nesiekiau tapti fotografu. Tiesiog turėjau tam skirtas žinias.“
„Mokinausi tiesiog dirbdamas su Simonu Clay, kuris per tam tikrą laiko tarpą išmokino pagrindų ir vėliau kaip paukštį nuspyrė nuo skardžio. Tas stilius atsirado per laiką, nors savo fotografijos profesionalia nepavadinčiau. Ji – standartinė. Švari, bet nieko mandro“.
Apskritai, automobilių fotografija nebuvo ta sritis į kurią buvo dedamos visos pastangos išmokti naujų gebėjimų. Vietoje to, jis daugiau dėmesio skirdavo tobulindamas automobilių filmavimo įgūdžius, kurių reikia norint įsitvirtinti ganėtinai nišinėje industrijoje.
Šis užsispyrimas atsipirko su kaupu: „Šiandien esu vienintelis JK, kuris gali filmuoti „Tracking“ stiliaus kadrus pats vienas. Taip pat mano naudojama įranga buvo nukopijuota daugelio kompanijų ir videografų, bet aš tai priimu kaip komplimentą, nes aš visada siekiu būti keliais žingsniais priekyje. Vis pristatau kažką naujo“, – priduria pašnekovas.
Buvo ir pakylimų ir nuopuolių
Siekis išvengti stabilaus, bet nuobodaus darbo turi tam tikrų rizikų. Viena iš jų – nepastovumas, kuris yra sudėtingas išbandymas kiekvienam, siekiančiam kūrybinės laisvės. Tą pripažįsta ir Regijus.
„Visko buvo. Nuo beveik grįžimo į dieninį darbą iki tokių momentų, kur savęs klausi kodėl aš nusipelniau čia būti. Vieną dieną aš nusprendžiau nužudyti „RS Production“. Nesisekė kaip norėjau. Buvo bemiegės naktys. Realiai turėjau miego sutrikimų dėl streso“.
„Vieną dieną žmona atėjo ir pasakė – žiūrėk, „Carfection“ ieško videografo. Išsiunčiau CV, pakvietė į online pokalbį, tačiau galiausiai manęs nepasirinko. Kita vertus, dėl mano sukauptos patirties jie mane pridėjo į laisvai samdomų prodiuserių sąrašą.“
Vienas iš daugelio Regijaus nufilmuotų ir sumontuotų vaizdo reportažų „Carfection“ kanalui.
„Pirmąjį savo darbą gavau po mėnesio. Įdėjau visą save, o tai juos sužavėjo ir į epizodų filmavimus pradėjo mane kviesti dažniau“.
„Kodėl „Carfection“ buvo toks svarbus? Nes jie buvo antri po „Aukščiausios pavaros“ komandos, kas liečia automobilių filmus. „Carfection“ projekto nutraukimas man buvo didelis smūgis, nes tai paveikė maždaug 30 proc. metinio uždarbio, tačiau tai buvo darbas apie kurį svajojau visada. Ir būti jo dalimi buvo tikrai viena iš karjeros viršūnių.“
Kuomet šis projektas buvo sustabdytas, netrukus lietuvis sulaukė skambučio iš Rory Reid – tuomet dar naujo „Aukščiausios pavaros“ ir esamo „Autotrader“ platformos veido. Kartu jie į interneto platybes išleido keletą filmų, kuriuose pagrindinį vaidmenį atliko „Audi Q8 e-Tron“, „Bentley Bacalar“, „Rolls-Royce Spectre“ ir dar daugelis kitų automobilių.
„Jie man siūlė dirbti pilnu etatu, tačiau dėl finansinių priežasčių ir gyvenimo vietos keitimo šio pasiūlymo teko atsisakyti. Taip pat buvau gavęs pasiūlymą dirbti „Williams“ Formulės 1 komandoje, bet irgi atsisakiau, nes atlygis buvo vaikiškas. Kai kurie sako, kad tai buvo didelė klaida, tačiau aš neskubu. Formulei 1 dar ateis laikas. Aš noriu plėsti „RS Production“ kaip kompaniją, todėl išlikti laisvai samdomu specialistu yra daug svarbiau negu vaidinti, jog dirbu Formulėje 1“, – pabrėžė Regijus.
Vienas iš daugelio Regijaus nufilmuotų ir sumontuotų vaizdo reportažų „Carfection“ kanalui.
Vienas iš darbo privalumų – galimybė vairuoti įspūdingiausius automobilius
Nuo kasdieniškų, sportiškų iki itin retų, milijonus kainuojančių kolekcionierių svajonių – taip būtų galima apibūdinti automobilius, kurie puikavosi priešais Regijaus fotografo objektyvą. Vis dėlto, automobilių fotografavimas vienu metu tampa ne tik darbu, bet ir malonumu, kuris gali priminti it būtum populiaraus „Forza Horizon“ žaidimo pasaulyje.
„Per pasaulinę pandemija nebegalėjome keliauti pas automobilių savininkus, tačiau jų aukcionai veikė kaip niekada, nes visi pirko viską, bijodami ekonominės krizės. Vieno aukciono metu aš vairavau nuo 30 iki 60 skirtingų automobilių, kurie fotosesijoms buvo atvežti į angarą. Jaučiausi kaip žaisdamas „Forza Horizon“, – pasakoja Regijus.
„Kuomet vairuoji tokio kalibro automobilius, kaip fotografas tu esi per pedalo paspaudimą nuo karjeros pabaigos ir didžiausios finansinės klaidos. Ypač, jeigu nesi apdraustas“, – pabrėžia jis.
„Vienas iš tokių įvykių buvo vairuojant „Porsche Carrera GT“. Padaviau per daug gazo ir užmetė automobilio galą. Nors istorija turi laimingą pabaigą, tačiau rudas dėmes iš apatinių namie teko valyti“, – vieną iš įsimintamų momentų prisimena Regijus.
Už įspūdį keliančios veiklos – nesuskaičiuojamos darbo valandos
Automobilių fotografavimas ir filmavimas yra vienos iš tų sričių, kurios yra imlios laikui. Kaip ir šių paslaugų užsakovai, kurie kelia atitinkamus reikalavimus.
„Turi pristatyti 10 minučių filmą. Filmus tenka daryti vienam. Jie atrodo kaip didelės komandos, tačiau už kiekvieno „Youtube“ filmo yra vienas videografas. Juos užtrunka nufilmuoti nuo 8 iki 14 valandų. Tu realiai surūkai cigaretę ir bėgi toliau, nes kitaip nespėsi padaryti tai ko reikia. Varai be pertraukų“, – filmavimo užkulisius atskleidė Regijus.
„Didesni projektai, kaip kelionė elektromobiliu iš Londono į Škotiją užtruko 3 dienas. Kelionė su „Porsche Cayman GT4 RS“ iš „Estoril“ trasos Portugalijoje į Štutgartą Vokietijoje užtruko 4 dienas“.
„Taip pat turi suprasti filmo struktūrą ir ko jam reikia. „Tracking“ vaizdai, vedėjas šneka prie automobilio, vedėjas šneka vairuodamas, kadrai kada automobilis atvažiuoja ir nuvažiuoja, kadrai kur kamera ant automobilio ir pan.“
Pradedantiesiems linki daugiau kantrybės
Socialiniuose tinkluose galima rasti tūkstančius paskyrų, kuriuose demonstruojama veikla gali sukelti pavydą. Nuolatinės kelionės, įspūdingi automobiliai – visa tai gali atrodyti kaip svajonės išsipildymas, tačiau Regijus į socialinius tinklus žiūri kaip į iškreiptų veidrodžių karalystę.
„Youtube“ ir „Instagram“ mūsų darbą pateikia kaip svajonių, tačiau jis taip atrodo tik iš pasakojimų. Galų gale – tai darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, bemiegių naktų ir kartais keliantis daug streso“, – pabrėžia pašnekovas.
„Naujokai per daug dėmesio skiria socialinei medijai. 90 proc. fotografų „Instagrame“ sėdi su netikrais sekėjais. „Tik Tok“ automatiškai generuoja peržiūras, kad kurtum turinį. Štai, puikus fotografas ir geras draugas Richardas Parsonsas turi daugiau kaip 30 metų patirties, jo nuotraukos mirgėjo visame pasaulyje, tačiau „Instagrame“ turi tik 762 sekėjus, kuomet kažkoks vaikis, fotografuojantis mašinas tik renginiuose ir nedaręs net vienos privačios fotosesijos turi daugiau kaip 30 tūkst. sekėjų. Tai tik parodo, jog „Instagram“ nėra sąžininga platforma“.
„Nėra nieko blogiau kaip išpopuliarėti per socialinius tinklus, nes kuo aukščiau pakilsi, tuo žemiau krisi“, – priduria jis.
„Naujokams siūlyčiau ieškoti stabilumo, klientų, kurie tavimi pasirūpins. Taip pat – daugiau kantrybės, nes tai vienas sunkiausių aspektų pradedant. Aš, pavyzdžiui, 3-4 metus dirbau naktinį darbą, mokiausi, fotografavau ir filmavau mašinas tuo pačiu metu. Buvo be galo sunku, bet palengva tas „prasimušimas“ ateina.“
