Kelias dešimtis šilutiškių tarpininkė Renata B. pasiuntė dirbti į Švediją vergiškomis sąlygomis, nors čia, Šilutėje, jiems žadėjo ir geras gyvenimo sąlygas, ir neblogą uždarbį.
Paskutinius pinigus kelionei atidavę žmonės Švedijoje pateko į lietuvių organizuojamo verslo pinkles: negali nei užsidirbti, nei grįžti namo.
Tokią apgaulę ir išnaudojimą ryžosi nutraukti vieno vaikino, irgi užkibusio ant išnaudotojų kabliuko, mama. Moteris, gelbėdama savo sūnų ir jo draugus, įvairioms mūsų šalies teisėsaugos ir kitoms institucijoms pranešė apie neteisėtą darbdavių veiklą. Ir nors nesitiki, kad tikrieji vergiško darbo organizatoriai bus nubausti, tačiau nori viešai perspėti kitus žmones, kad būtų budrūs, ryždamiesi dirbti svečioje šalyje.
Susigundė galimybe užsidirbti
Studentai šilutiškiai vaikinas ir mergina susiviliojo viename rajono laikraštyje spausdinamu skelbimu, jog reikalingi žmonės skinti uogas Švedijoje. Susiradę skelbimo autorę, Lietuvininkų g. 47 dirbančią Renatą B., išsiklausinėjo darbo ir kelionės sąlygas.
Viskas atrodė gražu: tarpininkei už įdarbinimą mokėti nereikia, važiuoja savo lėšomis, nakvoti galės kempinge. Nuvažiavę į Švediją, su darbdaviu pasirašys darbo sutartis, o už litrą priskintų mėlynių gaus apie 6 litus.
Vaikino mama p.Jadvyga sako, jog kai kurios įdarbinimo sąlygos jai pasirodžiusios keistokos, mat buvo girdėjusi, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas įsidarbinantiems užsienyje apmoka juos įdarbinančios firmos, jog darbininkai savo lėšomis tik maitinasi. Tačiau vaikai taip norėjo užsidirbti, jog į tą aplinkybę nebekreipė dėmesio.
Išgąsdino gresianti vergovė
Tarpininkei Renatai išvažiuojantieji davė pinigų nupirkti kelionės į Švediją ir atgal bilietus. Kartu su minėtais studentais į Švediją rinkti mėlynių išvyko dar 40 mūsų rajono gyventojų, o iš viso tai buvo pusantro šimto lietuvių grupė.
Išlipę svečioje šalyje sužinojo, jog teks važiuoti dar apie 100 km į kitą miestą, ten nuvykę buvo pasiųsti į trečiąjį... Čia pagaliau buvo nuvesti prie dviejų “barakų”, o jų viduje pamatė anaiptol ne tokias sąlygas, kokios buvo žadėtos. Ant žemės buvo patiesti čiužiniai, tarp kurių net praėjimo nebuvo palikta, kitas namelis buvo prigrūstas keliais aukštais sustatytų lovų. O žadėtieji dušas ir tualetas - po vieną abiem nameliams, maždaug 100-ui žmonių...
Nakvynės ant žemės kaina - 36 Lt per parą.
Iki miško, kuriame yra mėlynių, esančio už kelių šimtų kilometrų, uogautojams liepta nusigauti patiems: galima važiuoti savo automobiliais arba už nemažą mokestį važiuoti darbdavio transportu.
O pririnktų uogų kaina dvigubai sumažėjo - darbdavys lietuviams siūlė vos 3 litus už litrą, tad vargu ar pradedantiesiems pavyktų per dieną užsidirbti bent nakvynei...
Tokios vergiškos sąlygos pašiurpino Jadvygos sūnų ir jo bičiulius, jie suskubo skambinti namuose likusiems artimiesiems.
Jaunuoliai buvo spėję pasikalbėti su anksčiau čia uogauti atvykusiais šilutiškiais. Žmonės jautėsi patekę į aklavietę: negalėjo ne tik užsidirbti, bet kasdien vis giliau grimzdo į skolas darbdaviams, mat nebeišsimokėjo net už nakvynę. O grįžimo į Lietuvą bilietai daugeliui buvo nupirkti tik rudeniui. Savo darbdavių uogautojai netgi bijojo, sakė, kad ir vietiniai švedai baiminasi čia karaliaujančių lietuvių verslininkų.
Apie tai papasakojęs mamai, vaikinas prašė jos surasti pažįstamus, pas kuriuos galėtų laikinai prisiglausti.
Laimei, jaunuoliai į Švediją buvo išvažiavę savo automobiliu ir turėjo pasiėmę šiek tiek pinigų, tad suskubo dingti iš uogautojų kaimelio ir nusigavo pas pažįstamus, gyvenančius už kelių šimtų kilometrų.
Mama taip pat pažadėjo pasirūpinti pakeisti kelto bilietą, kad vaikai galėtų kuo greičiau grįžti namo.
Slėpė informaciją apie darbdavį
Jadvyga aiškintis situacijos nuskubėjo pas Renatą B. Tačiau ji informaciją apie Švedijoje esančius darbdavius nuo išsigandusios moters slėpė. Tarpininkė prašė palaukti, aiškinosi nebeatsiginanti kitų, tokių pat nukentėjusiųjų, skambučių. Ji tikino esanti niekuo dėta, nes tokį įdarbinimo būdą sumaniusi ne ji, o kažkoks Kęstas N., bet duoti jo telefoną ji atsisakė.
Renata negalėjo pasakyti ir įdarbinimu užsiimančios įmonės pavadinimo. Anot p.Jadvygos, ji tik stebėjosi, kad esant tokiems bedarbystės mastams jaunuoliai dar reiškia kažkokias pretenzijas. “Visiems gerai, tik jums blogai”, - neva toks teiginys nuskambėjęs iš įdarbintojos lūpų.
Vis dėlto atkakli mama, dar vieną nemigo naktį praleidusi prie interneto ir prie telefono, sugebėjo gauti Švedijoje dirbančio Kęsto N. telefono numerį, tačiau jai jis prisistatė jau visai kita pavarde. Kęstas turėjo savo atsakymą ir į Jadvygos pretenzijas, tikino neva neįsipareigojęs šilutiškių apgyvendinti. Jadvygai pasirodė, kad vyriškis tiesiog šaipėsi iš jos nerimo, jautėsi visagalis.
Išsiaiškino p. Jadvyga ir kitą į šią istoriją įpainiotą žmogų - šilutiškį verslininką Rimą J., kurio pavardės Renata taip pat atkakliai nenorėjo sakyti. Ir šis tikino niekuo čia nesąs dėtas, tik Renatai, norėjusiai užsienyje įdarbinti savo artimuosius, nurodęs Švedijoje veikiančios Kęsto N. firmos pavadinimą.
Suradusi informaciją apie tą įmonę internete ir nurodytais telefonais skambinusi Jadvyga nieko nepešė: išgirsdavo tik atsakymą “Sujungimas negalimas”.
Gelbėjo sūnų ir kitus šilutiškius
Jadvyga prisiskambino Švedijoje likusiai vienai iš uogautojų - Birutei. Moteris patvirtino, kad “lageryje” likę lietuviai yra apimti nevilties, nes neturi pinigų nei Švedijoje gyventi, nei į Lietuvą grįžti, o užsidirbti iš uogavimo neįmanoma. Birutė negalėjo pasakyti, kas per firma ar asmuo lietuvius čia įdarbino: kažkoks vyriškis davė pasirašyti lapelį, kad supirks mėlynes, tačiau tariamoje “sutartyje” nei pavardės, nei įmonės, nei darbo sąlygų, nei uždarbio dydžio nenurodė...
Sužinotos aplinkybės dar labiau paskatino Jadvygą netylėti, apie žmonių mulkinimą informuoti teisėsaugą.
Be to, moteris ėmėsi padėti ne tik savo sūnui ir jo draugams, bet ir dar grupei šilutiškių, po kelių dienų vis dėlto pasiryžusių bėgti iš Švedijos. Mat, pasak Birutės, prisiskambinti tarpininkei Renatai jiems nebepavyko.
Jadvyga, taip pat nesulaukdama tarpininkės pagalbos (Renata, sugebėjusi išsiųsti į Švediją kelias grupes šilutiškių, dabar sugebėjo tik verkti), pati gavo kelto bilietą savo sūnui ir jo draugams grįžti į Lietuvą. O kitai grupei lietuvių, iš “lagerio” nusigavusių iki Stokholmo oro uosto, moteris padėjo susisiekti su Rygos oro uosto administracija, kad ši pakeistų išankstinius skrydžio bilietus iš rugpjūčio pabaigos į artimesnę dieną.
Jadvyga suskaičiavo studentų grįžimo namo išlaidas ir pareikalavo, kad jas padengtų įdarbinimą žadėjusi Renata. Sumos - ne tokios jau menkos, anot p.Jadvygos, vienam jaunuoliui kelionė į abu galus atsieis po 2000 litų.
Pranešė pareigūnams
Jadvyga mano, kad negalima tylėti, susidūrus su tokiomis apgavystėmis, todėl ji parašė pareiškimus Šilutės PK ekonominės policijos tyrėjams, Renatos įmonės ir lietuvių, įdarbinančių žmones Švedijoje, veiklą ištirti paprašė Mokesčių inspekcijoje, informavo ir Darbo inspekciją.
Tiesa, abejoja, ar žmonių apgaudinėtojai bus deramai įvertinti.
Išsiuntė pusę giminės
Su Renata B. ir Rimu J. susitiko ir “Šilutės naujienos”. Moteris neneigė neturinti licencijos užsiimti įdarbinimo užsienyje veikla, bet save taip pat laikė nukentėjusiąja. Mat ieškodama papildomo darbo sau ir savo dukroms ji kreipėsi į pažįstamą Rimą J. - gal šis galėtų ką nors patarti? Šis tikina prieš tai kalbėjęs su kitu pažįstamu - Kęstu N., žinojęs, kad šis dirba Švedijoje ir jam neblogai sekasi. Tad ir davęs Renatai jo telefoną.
“Pabandyk, gal kas iš to ir išeis”, - pasakęs.
Moteris pabandė. Nesunkiai sutarė, kad Kęstas N. ras darbo abiem jos dukroms. Be to, Kęstas paprašė ir dar su kuo nors iš pažįstamų pasikalbėti, darbo pasiūlyti. Esą jo Švedijoje užtektų visiems. Ir gyvenimo sąlygas labai gražiai nušvietęs.
Moteris netruko surinkti grupę norinčiųjų užsidirbti. “Dabar pusė mano giminės išvažiavę į tą pačią vergiją. Ir nebežino, kaip greičiau iš ten sugrįžti, nes jau pamatė, kad ir uogų miškuose nebėra”, - su ašaromis akyse sakė Renata “Šilutės naujienoms”.
Vienai jos dukrų, Renatos teigimu, net sveikata nuo tokio streso smarkiai pablogėjo.
Jei būtų žinojusi tiesą...
Kol pirmoji šilutiškių grupė, išvykusi skinti mėlynių, susigaudė kas ir kaip, Kęstas paprašė Renatos įdėti skelbimą į laikraštį apie gerą galimybę tautiečiams užsidirbti. Pasirodo, ir tą Kęsto prašymą Renata klusniai įvykdė, surinko dar vieną grupę šilutiškių ir išsiuntė juos į Švediją. Moteris tikina, kad už tą paslaugą pinigų negavo. Gavo tik Kęsto pažadą, jog kitą pavasarį jis jai iš anksto rezervuosiąs ir darbo vietą Švedijoje, ir puikias gyvenimo sąlygas.
Pasipylus suklaidintųjų skambučiams, Renata tikina visą naktį skambinusi į antrąją grupę surinktiems šilutiškiams ir aiškinusi, kad ne taip viskas Švedijoje gražu, kaip ji iš pradžių maniusi. “Sakiau, kad gyvenimo sąlygos blogos, kad miegoti apskritai nėra kur”, - sako moteris ir apgailestauja, kad ne visi patikėjo, dalis vis tiek išvažiavo.
Renata sako, kad jei būtų žinojusi tiesą, nebūtų rekomendavusi tokio darbo nė vienam žmogui, juo labiau - savo dukroms. Kelionei išleistus pinigus nukentėjusiems žmonėms moteris žada grąžinti.
Inspektorius nežino, kaip padėti
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šilutės skyriaus inspektorius Alfredas Janušauskas, gavęs p.Jadvygos informaciją apie nelegaliai darbą siūlančius asmenis, jų apgavystes ir nukentėjusius šilutiškius, pripažįsta savo bejėgiškumą: “Darbo kodekse aiškiai parašyta, kad darbus užsienyje gali organizuoti tik Darbo birža arba licenciją tam turintys asmenys. O jeigu dar yra žmonių, kurie patiki save ir savo pinigus nežinia kam, net neprašydami parodyti tą licenciją, aš neturiu ką tokiems žmonėms patarti”.
Anot inspektoriaus, jis net nežino įstatymo, pagal kurį galėtų tokiems apgautiems žmonėms padėti.
A.Janušauskas šį atvejį ir darbo ieškančiųjų lengvabūdiškumą prilygino nuolat apgaunamoms senutėms, kurios, kad ir kiek rašytų laikraščiai ir trimituotų televizijos, vis tiek geranoriškai atiduoda į namus atėjusiems sukčiams tūkstančius litų. Dažnai - visas savo santaupas.
Inspektorius patarė p.Jadvygai prašymą tirti situaciją persiųsti VDI Klaipėdos skyriui, gal tenykščiai specialistai galės ką nors patarti.
Galima informuoti ir prekybos žmonėmis skyrių
Ir Šilutės policijos komisariate pagal p.Jadvygos pareiškimą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus tikrinama ir Renatos įmonės veikla, - apie tai redakciją informavo PK vyr. specialistė Nerija Ropienė.
Ji taip pat prašė atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad skelbimų žiniasklaidoje ir internete, ne visada legaliai siūlančių įvairius darbus užsienyje, pastaruoju metu daugėja. Įtariama, kad gali daugėti ir žmonių, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui.
Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę, neturi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant asmenis kitose šalyse, siūlo nerealų apmokėjimą už nekvalifikuotą darbą. PK pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, pagal galiojančius LR įstatymus, įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims.
“Jei Jūs ar Jūsų artimieji yra ar buvo išvykę pagal tokius skelbimus ir nukentėjo kitose valstybėse arba jeigu Jūs planuojate tokią kelionę, bet abejojate savo saugumu, prašome elektroniniu paštu [email protected] informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją. Telefonas pasiteirauti (8 5) 271 9936.”, - teigiama Policijos departamento prie LR VRM informacijoje.
Vilija BUDRIKIENĖ, Skirmantė GALVYDĖ ;
