Valstybės kontrolė nustatė, kad, renovuojant Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT), valstybės lėšos buvo panaudotos netaupiai. Daugiausia klaidų ir pažeidimų padaryta rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, teatro vadovybei nepavyko užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai ir skaidriai.
"Teatras netinkamai naudojo scenos rekonstrukcijai skirtus mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl visą su teatro didžiosios salės scenos darbais susijusią audito medžiagą esame perdavę Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą", - išplatintame pranešime cituojama G. Švedienė.
Prokurorams perduotoje medžiagoje konstatuota, kad vykdydamas scenos rekonstrukciją teatras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą: sudarydamas sutartį teatras iš esmės pakeitė preliminarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildomai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. litų. Kitoje sutartyje buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir už įrangą sumokėta 62 tūkst. litų daugiau, nei siūlė ją parduodanti įmonė. Nustatyta, kad, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, teatro vadovybė papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų.
Pasak auditorių, pirkdamas scenos rekonstrukcijos darbus, teatras nenumatė visų būsimų darbų ir reikiamos įrangos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. litų papildomai įsigijo iš projekto rezervo lėšų. Teatrui dar tik įpusėjus rekonstrukcijos darbus, turimos projekto rezervo lėšos jau viršytos daugiau nei 2,5 mln. litų.
Auditoriai nustatė, kad teatras daugiau nei 1,1 mln. litų sumokėjo ir už dar neatliktus darbus. Be to, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai buvo atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. litų. Dėl šių pažeidimų Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Taip pat buvo nustatyti pažeidimai teatro darbuotojams mokant priedus už svarbius ir sudėtingus darbus. Auditoriai negalėjo įvertinti, ar beveik 1,8 mln. litų priedų išmokėti pagrįstai, nes nebuvo nurodyta, už kokius konkrečius darbus jie buvo skiriami. Kai kuriems darbuotojams padidinus algas ir mokant priedus, 140 tūkst. litų buvo panaudota iš šiems metams teatrui skirtų valstybės biudžeto lėšų, nors įstatymai tai draudžia daryti.
Be to, teatras viešajai įstaigai "Pirmoji kava" didžiąją teatro salę renginiui išnuomojo už 1000 litų, nors nustatyta minimali nuomos kaina turėjo būti bent 10 tūkst. litų, kai kitiems klientams teatro didžiosios salės nuoma kainuoja apie 26 tūkst. litų. Auditoriai įtaria, kad tokį mažą įkainį galėjo nulemti teatro pagal panaudos sutartį iš viešosios įstaigos 2006 metais gautas automobilis "Audi 6".
Dėl šių reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, įpareigodamas kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį traukti drausminėn atsakomybėn Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinį direktorių Gintautą Kėvišą. Savo ruožtu G. Kėvišas turėtų nubausti pažeidimus padariusius teatro darbuotojus. Audito ataskaitoje pažymima, kad teatro administracija ėmėsi šalinti audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus.
Laikinasis generalinis prokuroras informavo, kad šiuo metu vyksta tyrimas ir artimiausiu laiku ketinama priimti atitinkamus sprendimus.
"Tyrimas vyksta. Aš, kiek žinau, prokurorė, kuri kuruoja šį tyrimą, galbūt kitą savaitę tam tikrose dalyse galbūt priims tam tikrus sprendimus", - ketvirtadienį komentavo R. Petrauskas.
Audrius Nakas, portalo ekspertai.eu atstovas pažymėjo, jog tokios Valstybės kontrolės išvados "vertos Erlicko plunksnos". Pasak visuomenininko, juokingai skamba tai, kad Kultūros ministerija įpareigota traukti G.Kėvišą drausminėn atsakomyben, tuo tarpu kai visa medžiaga perduota prokurorams.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
